Mūsų vestuvės – vienas iš svarbiausių įvykių daugelio žmonių gyvenime. Joms ilgai ruošiamės, gražinamės. Ne mažiau svarbu ir tai, kokia bus tuoktuvių ceremonija. O kai kuriems žmonėms tenka apsispręsti ir dėl sudėtingesnių dalykų. Pavyzdžiui, kokios konfesijos maldos namuose tuoktis... Ir atsinešti pažymą, kad anksčiau nesituokei kitur.
Kaip tik apie tokią patirtį parašė viena „Balsas.lt“ skaitytoja.
Už krikščionybės skilimą – 100 litų
„Esu krikštyta sentikių bažnyčioje Vilniuje, tačiau, kadangi būsimasis vyras yra katalikas, nutarėme tuoktis katalikų bažnyčioje, – rašo Ineta. – Čia manęs paprašė atnešti pažymą, kad esu krikštyta bei vadinamąją „laisvo stovio pažymą“, kuri liudija, kad nesu sudariusi bažnytinės santuokos“.
Sentikių bažnyčios (cerkvės) raštinėje telefonu pasitikslinusi, kokių reikia dokumentų, mergina sužinojo, kad ateidama pažymos ji turi atsinešti 100 Lt.
„Pasitikslinau: jei tai auka, gal suma gali būti mažesnė? Man raštinės darbuotoja atsakė, kad tai auka bažnyčiai, bet mažiau duoti negalima. Kitaip neišduos pažymos“.
Toliau mergina rašo, kad tokios pažymos, dėl kurios tarėsi, ji taip ir negavo.
„Man pasakė, kad jie, esą, neturi „laisvo stovio“ pažymų, tad tokios išduoti negali. Pavyko susitarti, kad krikšto pažymoje nurodytų, jog nesu tuokta“, – rašo mergina.
Vėl paklaususi apie „aukos“ dydį, Ineta išgirdo atsakymą, kad tai visoms sentikių bažnyčioms Lietuvoje nustatytas tarifas.
parapijiečiai apleistų mūsų cerkvę, o ši pažyma skirta katalikų bažnyčiai, jūs išeisite iš mūsų“, – perpasakojo darbuotojos žodžius Ineta.
„Taigi, už „krikščionybės skilimą“ sumokėjusi 100 Lt, gavau lapelį su antspaudu, pasirašiau žurnale, bet jokio čekio man nedavė, – rašo mergina. Ir priduria: o kiek ten kainuotų tuoktis – bijau net pagalvoti“.
Šis laiškas paskatino pasidomėti, ar tikrai merginos buvo paprašyta konkrečios sumos ir kodėl ji negavo norimo dokumento. Parūpo ir tai, kaip panašūs reikalai tvarkomi kitose bažnyčiose.
Cerkvės darbuotoja: prisimenu ją, ji pinigų neturėjo
„Balsas.lt“ pasiteiravus apie šį įvykį, sentikių cerkvės „Pokrovskaja maldykla“ telefonu atsiliepusi, bet prisistatyti nenorėjusi moteris iš karto pasakė prisimenanti pažymos prašiusią merginą, bet, anot jos, tai pirmas atvejis, kai buvo pareikštas nepasitenkinimas dėl pažymos „kainos“.
„Tai pirmas atvejis. Anksčiau niekas neprieštaravo. Kartais sako „oi, tiek daug už pažymą“, bet mes sakom, kad ne už pažymą. Tai auka. Mūsų cerkvė gyvena iš tų pinigų , kuriuos tikintys aukoja. Todėl, kai atėjo mergaitė, mūsų parapijietė, pažymos, mes ir siūlome paaukoti. Aš jai pasakiau, o ji neturėjo pinigų“.
Bet moteris neslėpė, kad sentikių bendruomenė nesuinteresuota prarasti savo narių.
„Mes nesuinteresuoti, kad sentikiai eitų tuoktis kitur. Yra tarybos sprendimas, kuriame pasakyta, kad išduodant tokį dokumentą, reikia į cerkvės kasą įnešti auką jos išlaikymui 100 Lt. Tokia auka. Aš jai paaiškinau, ir ji išėjo,“ – dar kartą pakartojo „Pokrovskaja maldyklos“ darbuotoja.
Paklausta, kodėl Inetai išdavė tik pažymą apie krikštą, moteris aiškino:
„Mes neturime archyvo, tik neseniai pradėjome registruoti žurnale, kas tuokiasi. Prie tarybų valdžios mums buvo uždrausta tuokti. O išduodami pažymą apie krikštą klausiame, kokioje cerkvėje, koks dvasininkas krikštijo. Jeigu viską pasako teisingai, nesvarbu, kad nėra archyvo – tokią pažymą išduodame“.
Mokestį nustatė bendruomenės taryba
Vilniaus Sentikių religinės bendruomenės vadovas dvasininkas Grigorij Bojarov „Balsas.lt“ patvirtino, kad jų bendruomenės taryba yra nusprendusi už įvairius dokumentus prašyti fiksuoto dydžio aukos. Tam tikri tarifai nustatyti ir kai kurioms paslaugoms.
„Bet krikštui, santuokai, patarnavimams mirusiajam sumos nenustatytos. Parapijiečiai aukoja kiek gali“, – aiškino dvasininkas.
Paklaustas, kaip pasielgtų, jeigu pažymos kreiptųsi nepasiturintis žmogus, kuriam 100 Lt – dideli pinigai, dvasininkas sakė, kad reikėtų kreiptis asmeniškai ir paaiškinti situaciją. Jis tikino, kad sprendimą tikrai galima būtų rasti.
Anot dvasininko, tokios pažymos, kokia buvo išduota Inetai, katalikų bažnyčiai turėtų pakakti.
„Mes visada išduodame tokias pažymas ir jų paprastai užtenka“, – sakė Vilniaus Sentikių religinės bendruomenės vadovas.
Mokesčiai parapijoje – susitarimo reikalas
Kunigas Ričardas Doveika nebuvo toks tikras, ar pažymos, kurią į vieną iš katalikų bažnyčių atsineš Ineta, tikrai pakaks įrodyti, jog mergina anksčiau nebuvo susituokusi.
„Reikia pamatyti tuos dokumentus. Ką nors teigti nematant, kas ten parašyta, negalėčiau“,– sakė Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas. Kunigas priminė, kad katalikų bažnyčioje laikomasi nuostatos, jog dėl santuokos įregistravimo reikia kreiptis prieš tris mėnesius. Per tą laiką jaunuoliai ir kursus lanko, ir reikiamais dokumentais pasirūpina.
Paklaustas, ar ir katalikų bažnyčioje už pažymas imamas nustatyto dydžio mokestis, R. Doveika aiškino, kad tai sprendžia pati parapija.
„Viskas priklauso nuo vyskupijos, nuo parapijos. Kiekvienoje vyskupijoje vyskupas gali nustatyti savo tvarką. Gali būti prašoma ir aukos už tam tikrus patarnavimus, ir net konkreti suma gali būti įvardinta. Bet tai yra kiekvienos vyskupijos reikalas“.
Anot R. Doveikos, tai, kad parapijose nustatomi įvairūs mokesčiai, neturėtų stebinti. Taip, esą, yra daugelyje konfesijų.
„Parapijose yra įvairūs mokesčiai, bet tai vidinis bendruomenės dalykas. Juk, pavyzdžiui, protestantiškos bendruomenės moka dešimtinę, kitur yra kitokie mokesčiai. Visos šitos aukos religinėje bendruomenėje skiriamos sielovadinei, liturginei bažnyčių tarnystei ir tampa tarnyste tiems patiems žmonėms, kurie aukojo“, – sakė kunigas R. Doveika..
Nė viena parapija nenori prarasti žmonių
„Tai kiekvienos parapijos noras – kad kuo daugiau parapijiečių pasiliktų toje konfesijoje“, – paklaustas apie tai, kokios tvarkos laikomasi jų bažnyčioje, sakė Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Dikšaitis.
„Bet tai, kad žmogus atėjo pažymos, visai nereiškia, jog jis išeis iš parapijos. Net jeigu tuokiasi skirtingų konfesijų žmonės, tai nereiškia, kad vienas iš jų pereis į kitą tikėjimą. Jeigu jiems namuose tai netrukdo, mes tai toleruojame. Vyras į mūsų bažnyčią gali atsivesti ir savo šeimos narius, kurie nėra mūsų konfesijos nariai“, – pasakojo M. Dikšaitis.
„Bet ne visos religinės bendruomenės tolerantiškos. Tuoktis norintis žmogus gali būti spaudžiamas tiek pats pereiti į kitą tikėjimą, tiek atsivesti iš kitos konfesijos savo būsimąjį sutuoktinį“, – negailėjo kritikos evangelikų liuteronų kunigas.
Paklaustas, ar už pažymas reikia mokėti, ir nuo ko priklauso „aukos“ dydis, jis sakė, kad tai lemia keli dalykai.
„Jeigu žmogus ir po santuokos liks parapijos nariu, prisidės prie bažnyčios išlaikymo, išrašus duodame nemokamai. Bet jeigu jis ateina tik todėl, kad reikia pažymos... Juk tuos dokumentus reikia kažkur saugoti, administruoti. Tai sąnaudos, o mes turime tik tiek, kiek žmonės paaukoja. Tai kodėl tuomet žmogus negali prisidėti?“, – aiškino evangelikų liuteronų kunigas.
Paklaustas, kokia tai gali būti suma, M. Dikšaitis sakė, kad viskas priklauso nuo įdėto darbo.
„Jeigu ieškodamas dokumentų sugaišti dvi dienas, tarkim, kai reikia dėl palikimo surasti senelių santuokos dokumentus, o jie nežino nei kada seneliai gimę, nei kada mirę, tai ir pasakai, kad reikėtų ne mažiau tokios sumos. Bet jeigu gana greitai viską surandi, tikrai neprašysi 100 litų“, - sakė kunigas.
Kalbėdamas apie kitus tradicinius patarnavimus parapijiečiams, kunigas sakė, kad kiekviena parapija tai gali nuspęsti pati. Vis dėlto jis prasitarė, kad parapijos taryboje svarstoma, jog tiems, kurie į bažnyčią ateina tik reikalo prispausti, galima būtų nustatyti tam tikrą mokestį.
„Pavyzdžiui, parvažiuoja tuoktis emigrantai, metų metais bažnyčioj nebuvę. Prašo choro, vargonininko, ir duoda 50 Lt. O kiek sumoka už „šnapsą“? Bet jeigu ateis našlė – tikrai nereikalausime pinigų“, – evangelikų liuteronų bažnyčios poziciją aiškino kunigas M. Dikšaitis.
J. Stankevičius: niekas iš mūsų pažymų neprašo
Vienos mažiau žinomų Vilniaus krikščionių evangelikų bendruomenės vadovas, evangelikų bažnyčios „Apaštalų dvasia“ pastorius Jonas Stankevičius į klausimą, kiek pas juos kainuoja įvairios paslaugos, atsakė paprastai:
„Niekas iš mūsų jokių pažymų neprašo, tai mes jokių dokumentų ir neišduodame. Kai žmogus nuolat lankosi – pažįstame jį. Jeigu dėl kokių nors priežasčių reikės informacijos apie jį – tegul mums skambina ir ją suteiksime“.
Jo teigimu, tie, kurie priklauso šiai bažnyčiai, jos paslaugomis naudojasi nemokamai.
„Mes tarnaujame savo parapijai. Tiems, kurie priklauso mūsų bažnyčiai, viskas – vestuvės, krikštas, laidotuvės – nemokamai. Apaštalai moko neimti pinigų. Bet korupcija jau lenda ir į bažnyčią – žmonės galvoja, kad jeigu daugiau užmokėsi, tai tau bus naudingiau. Ir pavyzdžiui, mirusiajam geriau“, – „Balsas.lt“ sakė pastorius J. Stankevičius.
Nuspręsti, kuriai bažnyčiai priklausyti – tik vyro ir žmonos reikalas
„Pas mus tikrai nenustatytos konkrečios kainos už kokias nors paslaugas ar dokumentus. O tokias pažymas išrašome už dyką“, – be užuolankų atsakė į klausimą pravoslavų (stačiatikių) dvasininkas Maksimas. – Žmogus kreipiasi, nori tuoktis su kito tikėjimo atstovu – turime juos suprasti ir netrukdyti. Bent jau mano praktikoje nė karto už tai pinigų neėmėme“, – sakė dvasininkas.
Jis neslėpė, kad nė viena bažnyčia nesidžiaugia, kai parapijiečiai iškeliauja kitur, bet pabrėžė, kad pažymos kaina žmonių tikrai nesustabdys, o pasirinkti, kuriai bažnyčiai ateityje priklausyti – tik vyro ir žmonos reikalas.
„Paaukoti? Tai ne mokestis, bet auka?, – net pasitikslino pravoslavų dvasininkas. – Ne. Net į galvą neatėjo, kad užmokesčio būtų galima prašyti kaip aukos. Auka turi būti laisvanoriška. Ir žmogus pats turi nuspręsti, kada ir kiek jis gali paaukoti“.
Anot jo, tiesa, kad daugelio sovietmečio dokumentų bažnyčios neturi, nes ankstesnius teko atiduoti archyvams, o vėliau žmones krikštydavo ir tuokdavo slapta nuo valdžios.
„Tai dabar viską registruojame žurnaluose. O sovietmečiu, kai slėpėmės, net sąrašų galėjo nebūti. Todėl jeigu jums prireiks kokios nors pažymos – prieš ateidami pasidomėkite, kurioje cerkvėje jus krikštijo, ir kas tai gali patvirtinti“, – patarė dvasininkas Maksimas.
Patirtis skirtinga – tiesa viena: kunigas irgi žmogus
Iš lūpų į lūpas ir neaprėpiamose interneto platybėse sklando daugybė vadinamosios „informacijos iš patirties“. Vieni mokėjo tiek, kiti – štai tiek, tretiems kunigas pats davė suprasti, kad auka per maža ar per didelė (būna ir taip), o ketvirtų kunigas priimdamas auką net paklausė „ar tau pačiam pinigų liko?“
Tose pačiose interneto platybėse aptiksime ir besidžiaugiančių, kad už paaukotus pinigus tvarkoma šventovė, ir pasipiktinusių kunigų godumu bei nustatytais įkainiais žmonių komentarų.
Mat vieni įsivaizduoja, kad už laidotuvių mišias ar už santuoką pakanka 50 litų, kiti svarsto, ar neįžeis kunigo pasiūlę šimtinę, o treti tvirtina, jog kai kurie kunigai jau patys pasako, kad, tarkim, per vestuves aukotina suma yra ne mažiau kaip 200 Lt.
Štai keletas komentarų, kuriuos ineternete aptiko „Balsas.lt“ žurnalistai.
„Ten nurodyti maksimalūs dydžiai. Laidotuvių mišios – 150 Lt, Krikšto sakramentas – 50 Lt, Santuokos sakramentas – 100 Lt. Bet į šią sumą neįeina atlyginimas vargonininkui, zakristijonui ir valytojai“.
„Mes bažnyčioje davėme 50 Lt. Ir saldainių. Ir dar vyno butelį. Iš pradžių planavome duoti 100 Lt, bet jaunikis su piršliu dviese nuėjo ir davė tik 50. Manau, tikrai pakankamai“.
„Aš manau, kad 50 tikrai užteks. Na, nebent kunigas pats paprašytų daugiau. Bet jei žmogiškas – tikrai nereikalaus daugiau“.
„Prieš savaitę iki mūsų vestuvių nueisim ir nunešim 100 Lt, nes girdėjau, kad dažniausiai visi tiek aukoja. Ir nemanau, kad kunigas turėtų spyriotis, nes bažnyčia ne turgus, kad kunigai derėtis imtų“.
„Prieš vestuves prisiklausėme gandų, kad katedroje „stavkė“ 500 Lt, o šv. Onos bažnyčioje – 300Lt“.
„Mes tuoksimės Vytauto bažnyčioje, tai mums kunigas tiesiai pasakė, kiek reikės mokėti, (...) aukoti 200 Lt plius bažnyčios papuošimas 35 Lt. Apiplėšimas vidury baltos dienos!“
„Piršlys davė 50 Lt. Ir tuos pačius pati ištraukiau iš jo piniginės. Norėjo tik 20 duot!!! Gėda!!!“
Taip pat skaitykite:
