Žlugo švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei bei aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui inicijuota interpeliacija – valdančiajai mažumai nedalyvaujant opozicijos balsų nepakako socialdemokratų ministrų atstatydinimui.
Už R.Žakaitienės atstatydinimą per slaptą balsavimą savo balsą atidavė 66 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš ir 3 Seimo nariai susilaikė.
A.Kundroto pašalinimui iš pareigų pritarė 70 seimūnų, 1 susilaikė ir 1 biuletenis buvo išvis nepažymėtas.
Abiejų ministrų pašalinimui reikėjo ne mažiau nei 71 balso, o iš viso Seime yra 141 narys.
Nepasitikėjimo procedūra R.Žakaitienei pradėjo opoziciniai liberaldemokratai, parėmę streikuojančius mokytojus, siekiančius didesnių atlyginimų.
Patį žlugimą buvo nesunku prognozuoti dar svarstymo metu. Vienas iš interpeliaciją rėmusios Tėvynės Sąjungos frakcijos narių Saulius Pečeliūnas abejojo – ar dauguma sugebės būti dauguma. “Galbūt mažumos koalicija sugebės opozicinės daugumos frakcijoms padalyti saldainių ir viskas bus, kaip visada”, - svarstė parlamentaras.
Liberalcentristų atstovas Vytautas Bogušis "Balsui..lt" sakė, jog frakcija balsavime nedalyvaus. "Esame koalicijos nariai ir tai solidarumo klausimas". Paklaustas, ar gali, jo nuomone, egzistuoti situacija, jog net koalicijos partneriai pritartų konkretaus ministro netinkamumui, V. Bogušis suabejojo.
"Nežinau kokia gali būti ta situacija, bet manau, jog koalicijos partneriai susirinkę galėtų patys susitarti dėl ministro keitimo, bet ne balsuoti už opozicijos pasiūlymus", - dėstė parlamentaras.
“Balsas.lt” kalbėję, bet nepageidavę prisistatyti šaltiniai Socialliberalų frakcijoje teigė, jog pastaroji interpeliacijas palaikysianti. Šios frakcijos narys A. Monkevičius vestibiulyje neslėpė net nepaėmęs biuletenio. Teigiamam sprendimui, beje, pritrūko vienintelio balso.
Vienas iš nepasitikėjimo švietimo ir mokslo ministre iniciatorių liberaldemokratas Valentinas Mazuronis, balsavimo rezultatus įvertino kaip "ne iki galo nuskambėjusį paskutinį skambutį dabartinei Vyriausybei".
"Aš vertinčiau juos (rezultatus - BNS) dvejopai: iš vienos pusės tikrai pritrūko kai kuriems Seimo nariams pareigos jausmo, suvokimo, kokioje jie valstybėje gyvena ar kokia sudėtinga situacija yra švietimo srityje. (...) Gaila, kad Seimo nariai to nesuvokia ir jiems tinka korupciniai dalykai Aplinkos ministerijoje. Iš kitos pusės, aš manau, kad tai (...) yra labai rimtas signalas Vyriausybei. Aš vertinčiau tai, kaip ne iki galo nuskambėjusį paskutinį skambutį dabartinei Vyriausybei", - BNS po balsavimo sakė liberaldemokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Aplinkos ministras A.Kundrotas nepasitenkinimą sukėlė pasiūlęs pabrangusios europinių projektų įgyvendinimo naštą iš dalies užkrauti savivaldybėms. Opozicinių konservatorių, kurie ir inicijavo nepasitikėjimą aplinkos ministru, duomenimis, A.Kundrotas 60 proc. išlaidų padidėjimo siūlo dengti iš Vyriausybės lėšų ir 40 proc. - iš savivaldybės biudžeto ar skolinantis. Konservatorių nuomone, tai esą būtų pernelyg sunki našta savivaldybių biudžetams.
"Aš manau, kad yra apie ką pagalvoti ir pagalvoti visų pirma ministrui A.Kundrotui, kurio likimą nusprendė vienas Seimo narys susilaikęs. Aš manau, kad tai reiškia, kad susilaikyta ir neišspręstos problemos, kurios yra tikrai didelės. Aš ministro vietoje labai rimtai pagalvočiau, ar tikrai jisai turi Seimo pasitikėjimą", - paskelbus rezultatus nusivylimo neslėpė Tėvynės sąjungos, inicijavusios nepasitikėjimo procedūrą aplinkos ministrui, lyderis Andrius Kubilius.
Kitas konservatorius Jurgis Razma piktinosi, jog interpeliacija buvo surengta visiškai ne laiku: ji vyko neeilinio posėdžio metu, prieš pat Kalėdas, tačiau rezultatai jam atrodė "rimti".
"Šis rezultatas yra vertintinas kaip didelis opozicijos organizacinis laimėjimas, aukštesnio rezultato sunku buvo tikėtis. (...) O pagal rezultatus abu ministrai manau, tegu ramiai pagalvoja, kokie iš tikrųjų galėjo būti rezultatai normaliomis sąlygomis", - dėstė parlamentaras. Jis pridūrė, kad po švenčių abu ministrai turėtų keliauti pas prezidentą Valdą Adamkų su atsistatydinimo pareiškimais.
Pasak J.Razmos, opozicijai tai buvo nemenka treniruotė, jeigu prireiktų imtis "rimtesnių klausimų" svarstymo, taip netiesiogiai užsimindamas apie iniciatyvą rengti priešlaikinius parlamento rinkimus.
Tuo metu premjerą Gediminą Kirkilą laikinai pavaduojantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėkojo seimūnams, kad šie parodė pasitikį ministrais.
A.Kundrotui ir R.Žakaitienei tai buvo antroji interpeliacija. Vasarą opozicinės partijos inicijavo interpeliaciją iš viso 4 ministrams: dviem minėtiems bei krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui ir socialinius reikalus kuruojančiai Vilijai Blinkevičiūtei.
Visi keturi ministrai buvo kaltinami priėmę neva valstybei nenaudingą sprendimą privatizuoti alkoholio įmonę "Alita". Tuomet interpeliacija taip pat žlugo.
Svarstant interpeliacijų klausimus ir atsakymus, salėje dažnai buvo tik keliolika parlamentarų. Stebėtojams buvo akivaizdu, jog dėl balsavimo buvo seniai apsispręsta ir frakcijose ir asmeniškai.
