I. Šimonytės teigimu, autokratinių režimų iššūkis taikai ir saugumui šiandien metamas ne tik Europoje, nesaugi kaimynystė yra gerai suprantama ir Japonijai.
„Iš savo skausmingos patirties Lietuva taip pat žino, ką reiškia gyventi greta kaimyno, kuris nenuspėjamas, nedemokratinis ir neatskaitingas nei savo piliečių, nei tarptautinės teisės atžvilgiu. Lietuva ir Japonija šiandien tvirtai stovi laisvės, žmogaus orumo, tarptautinės teisės pusėje“, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė, ketvirtadienį dalyvavusi priėmime Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečio proga.
Renginyje ministrė pirmininkė akcentavo abiem šalims bendras demokratines vertybes ir verčiamą naują dvišalių santykių istorijos puslapį, pažymėtą strategine partneryste.
I. Šimonytė savo kalboje dėmesį skyrė Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais dirbusiam diplomatui, tūkstančius žydų išgelbėjusiam Chiunei Sugiharai.
„Dėka tokių drąsių poelgių pasaulis tampa geresniu. Tačiau didelė klaida būtų manyti, kad istorijos eigoje blogis nunyksta savaime, ir laisvės, gyvybės triumfas yra savaiminė duotybė. Blogį matydami, turime nuolatos prieš jį stoti ir kovoti už tai, kas žmonijai svarbu. Dabartinė geopolitinė situacija reikalauja kaip tik tokios aiškios vertybinės laikysenos“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Rusijos karinė agresija Ukrainoje, sistemingi Rusijos karo nusikaltimai ir neatsakingas branduolinis šantažas supurtė demokratinį pasaulį, prabilo į jo sąžinę ir jį suvienijo. Ukrainos pergalės prieš Rusiją svarba neapsiriboja Ukrainos sienomis, nes tai yra autokratinio režimo karas prieš demokratiją kaip tokią ir taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuvos ir Japonijos oficialių diplomatinių santykių pradžia datuojama 1922 metų gruodžio 20 dieną, Tokijui pripažinus Lietuvos valstybę.
