Iki gyvos galvos Abu Dabyje įkalintai lietuvei – vilties kibirkštis: prasidėjo derybos, bet kyla ir problemų

Už narkotikų laikymą su tikslu juos platinti Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) iki gyvos galvos nuteista lietuvė Emilija Sedleckaitė už grotų skaičiuoja jau penkerius metus. Mergina JAE pateikė dar vieną malonės prašymą, tačiau ir šis nebuvo patenkintas. Lietuva derasi su JAE institucijomis dėl nuteistųjų asmenų perdavimo sutarties, tačiau kol kas nėra prognozuojama, kada E. Sedleckaitei galėtų būti leista grįžti į Lietuvą.

Kaip tv3.lt anksčiau aiškino Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, mergina į Lietuvą galėtų grįžti dviem atvejais: jei JAE patenkintų jos malonės prašymą arba jeigu JAE ir Lietuva sudarytų sutartį dėl nuteistųjų perdavimo.

Pavasarį E. Dobrovolska teigė, kad derybos su JAE dėl sutarties stringa. Todėl pavasarį kaip realiausias scenarijus, pagal kurį E. Sedleckaitė galėtų grįžti į Lietuvą pavasarį buvo įvardintas jos malonės prašymo patenkinimas.

Malonės prašymas buvo atmestas

E. Sedleckaitė jau yra pateikusi kelis malonės prašymus. Portalo tv3.lt žiniomis, pastarąjį teikė dar pernai rudenį. Merginai buvo sužibusi viltis, mat šiemet ramadanui pasibaigus JAE nagrinėjo malonės prašymus. Ramadanas prasidėjo balandžio 13 d. ir baigėsi gegužės 12-ąją.

Kaip tv3.lt sako Užsienio reikalų ministerija, JAE institucijos Lietuvai tiesiogiai informacijos apie E. Sedleckaitės malonės prašymo nagrinėjimą neteikė. Apie JAE institucijų sprendimą Lietuva sužinojo iš E. Sedleckaitės advokato.

„JAE institucijos Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai ir Lietuvos ambasadai JAE informacijos apie malonės prašymo nagrinėjimo eigą ir sprendimus neteikia, tačiau Lietuvos ambasadai JAE susisiekus su nuteistosios advokatu, kuris buvo pasitelktas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pagalba, pavyko išsiaiškinti, kad 2020 m. rudenį pateiktas malonės prašymas buvo atmestas“, – tv3.lt rašo Užsienio reikalų ministerija.

Tai, kad E. Sedleckaitės malonės prašymas nebuvo patenkintas, patvirtina ir Teisingumo ministerija.

Derybos dėl sutarties prasidėjo

JAE nėra prisijungę prie 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos, tad Teisingumo ministerija iniciavo derybas dėl dvišalės nuteistųjų asmenų perdavimo sutarties sudarymo.

Dar pavasarį E. Dobrovolska teigė, kad derybos su JAE dėl nuteistųjų asmenų perdavimo sutarties stringa. Tačiau dabar Teisingumo ministerija nurodo, kad darybos dėl sutarties vis dėlto buvo pradėtos.

„Šių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje vaizdo konferencijos būdu vyko derybų susitikimas dėl šios sutarties. Suderėta didžioji dalis nuostatų, tačiau išlieka keletas probleminių aspektų, dėl kurių derybos bus tęsiamos artimiausiu metu, abiem pusėms susiderinus priimtiną datą“, – tv3.lt rašo Teisingumo ministerija.

REKLAMA

Teisingumo ministerija teigia, kad komunikacija šiais klausimais vyksta nuolat tiek per Lietuvos ambasadą, tiek tiesiogiai derinant sekančio derybų raundo datas.

Pasak ministerijos, paskutiniai derybų dėl tarptautinės sutarties susitikimai su JAE institucijomis nuotoliniu būdu vyko šių metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais.

„Tam, kad galėtų būti imamasi papildomų veiksmų (be tų, kurių ministerija jau ėmėsi), būtina susitarti su JAE dėl tarptautinių sutarčių turinio ir jas pasirašyti. Būtent todėl Teisingumo ministerija deda visas įmanomas pastangas, siekdama sudaryti teisines prielaidas JAE nuteistų Lietuvos piliečių perdavimui į Lietuvą laisvės atėmimo bausmei atlikti“, – rašo Teisingumo ministerija.

Užsienio reikalų ministerija priduria, kad šis klausimas yra keliamas kiekvieno susitikimo su JAE pareigūnais metu.

Ambasados funkcijos vykdomos kaip anksčiau

Lietuvos ambasada JAE pradėjo veikti 2020 m. Tačiau šiemet gegužę būdamas 57-erių mirė Lietuvos ambasadorius JAE Edminas Bagdonas, o naujas ambasadorius kol kas nėra paskirtas.

„Šiuo metu Lietuva neturi ambasadoriaus JAE, tačiau Lietuvoje jau pradėtos Lietuvos ambasadoriaus JAE skyrimo procedūros. Iki jo paskyrimo atstovybės JAE vadovo funkcijas atlieka laikinasis reikalų patikėtinis, visos ambasados funkcijos vykdomos kaip ir anksčiau“, – nurodo Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų ministerija sako negalinti prognozuoti JAE institucijų sprendimų. Pagal Lietuvos ambasados JAE turimą informaciją, nuteistiesiems malonė dažniausiai yra suteikiama tik atlikus tam tirką dalį bausmės. Ministerija nuroo, kad taip yra ir Lietuvoje.

„Lietuvos ambasados JAE atstovas reguliariai susitinka su E. Sedleckaite per kalėjimo organizuojamas „Skype“ sesijas (dėl COVID-19 ribojimų gyvi pasimatymai dar nėra leidžiami). Ambasada taip pat palaiko nuolatinį ryšį su nuteistosios motina, organizuoja jos piniginių perlaidų persiuntimą į nuteistosios sąskaitą kalėjime bei teikia kitą Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytą konsulinę pagalbą“, – komentuoja Užsienio reikalų ministerija.

REKLAMA

Nuteista kalėti iki gyvos galvos

Kaip portalui 15min pasakojo E. Sedleckaitės mama Simona Sedleckaitė, 2010 m. ji su savo vaikais išvyko gyventi į Angliją. Ten dirbo, norėjo užtikrinti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas.

Po penkerių metų, 2015 m., S. Sedleckaitė nusprendė grįžti į Lietuvą, kartu norėjo pasiimti ir dukrą Emiliją. Tačiau ji į tėvynę su mama nusprendė nevykti ir kuriam laikui pasiliko užsienyje.

Pabaigusi koledžą Emilija įgavo sporto trenerės specialybę, buvo sportininkė. Likusi Anglijoje planavo ieškotis darbo, o 2016 m. su draugais išvyko į JAE, keletą mėnesių gyventi ir dirbti planavo ten. Kurį laiką praleidus JAE ir besiruošiant keliauti į Lietuvą, kaip sako S. Sedleckaitė, mergina buvo pakišta.

Prieš kelionę namo E. Sedleckaitė apsistojo viešbutyje. Vienas iš Emilijos pažįstamų jos kambario seife paliko narkotikų. Netrukus Emilija buvo suimta ir apkaltinta narkotikų disponavimu su tikslu juos platinti.

Emilija JAE buvo teisiama tris kartus. Pirmasis teismas merginai skyrė baudą ir kalėti pusantrų metų, antrasis skyrė deportaciją, tačiau trečiasis merginą kalėjime įkalino iki gyvos galvos.

Emilijai trečiojo teismo metu buvo 21-eri, o toks amžius JAE jau yra laikomas pilnametyste.

S. Sedleckaitė rašė keletą malonės prašymų JAE, tačiau Emilijai grįžti į Lietuvą nebuvo leista. Tuo metu Lietuva dar neturėjo savo ambasados JAE, tad S. Sedleckaitei buvo pasakyta, kad išspręsti Emilijos situaciją turėtų padėti oficialūs valstybės asmenys.

Lietuvos žingsniai

2020 m. rugpjūčio 20 d. tuometinis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius per Lietuvos ambasadą JAE kreipėsi į JAE teisingumo ministrą ir prašė padėti išspręsti susidariusią situaciją bei padėti E. Sedleckaitei grįžti į Lietuvą.

Pageidavimą dėl merginos perkėlimo į Lietuvą yra išreiškusi jos mama. Teisingumo ministerija informuoja, kad oficialaus atsakymo į E. Jankevičiaus kreipimąsi negauta.

REKLAMA

„Keliais kanalais buvo kontaktuojama su mums žinomu JAE teisingumo ministerijos asmeniu, atsakingu už tarptautinį bendradarbiavimą. Atsakymą lapkričio 23 d. gavo Teisingumo ministerijos atašė Briuselyje.

Jame nurodyta, kad pagal nacionalinę JAE teisę neįmanoma perduoti asmens laisvės atėmimo bausmei atlikti į kitą valstybę be tarptautinės sutarties, todėl siūlo spartinti derybas dėl dvišalės sutarties“, – nurodoma Teisingumo ministerijos pažymoje.

Kreipėsi ir į Europos Komisiją

2020 m. rugpjūčio 24 d. E. Jankevičius kreipėsi į Europos Komisarą. Ministras teiravosi, ar Komisija galėtų imtis kokių nors veiksmų sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Pernai spalio 15 d. buvo gautas atsakymas, kad tokių galimybių Komisija neturi ir kad geriausia išeitis yra dvišalė sutartis. Nurodyta, kad tokiai neegzistuojant, sprendimo reikėtų ieškoti diplomatiniais kanalais.

2020 m. rugsėjo 30 d. tuometinis Teisingumo ministras laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) ambasadorių JAE. Taip pat buvo prašyta padėti spręsti E. Sedleckaitės klausimą.

„Spalio 19 d. gautas atsakymas, kuris iš esmės yra analogiškas Europos Komisijos atsakymui, kad padėti galimybių neturi, iš esmės atsakyme referuojama į Europos teisingumo komisaro atsakymą“, – nurodoma Teisingumo ministerijos pažymoje.

Pernai spalį ES teisingumo ministrų taryboje buvo iškeltas klausimas dėl ES piliečių grąžinimo iš trečiųjų valstybių į gimtąją šalį laisvės atėmimo bausmei atlikti. Iniciatyvos tikslas – pasiekti susitarimą tarp ES ir trečiųjų valstybių dėl nuteistųjų grąžinimo į gimtąją šalį.

Šis klausimas perduotas ES tarybos ekspertų darbo grupei. Jos posėdis vyko 2020 m. gruodžio 17 d.

„Po ekspertų diskusijų Pirmininkaujantis apibendrino, kad ES veiksmai raginant trečiąsias šalis prisijungti prie 1983 m. Europos Tarybos Konvencijos yra reikalingi, keitimasis gerąja praktika yra gera priemonė, bet nematė daugumos palaikymo platesniems ES veiksmams“, – nurodo Teisingumo ministerija.

REKLAMA

Kiti Teisingumo ministerijos žingsniai

2020 m. spalio 20 d. Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba Muftiatas kreipėsi į JAE prezidentą ir Abu Dabio sosto įpėdinį taip pat prašydama perkelti E. Sedleckaitę likusią bausmę atlikti Lietuvoje.

Pernai spalį dėl klausimo sprendimo Eurojust iniciavo bylą su JAE. Netrukus gautas JAE atsakymas, kad šalis kontaktuoja su Lietuvos Briuselio atašė ir kad reikia rengti dvišalę sutartį. Lapkritį kreiptasi į Lietuvos Užsienio ministeriją su prašymu perduoti JAE prašymą paspartinti derybas dėl sutarties, buvo pasiūlyta derybas rengti šiemet kovo pradžioje, tačiau atsakymo nesulaukta.

Kovo pradžioje Teisingumo ministerija JAE pasiūlė derybas rengti birželio 22–25 dienomis arba kitu JAE priimtinu laiku, atsakymo taip pat nesulaukta.

2020 m. lapkritį buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su advokatų kontora GLIMSTEDT. Kaip nurodo Teisingumo ministerija, kontora tarpininkauja tarp Teisingumo ministerijos ir JAE advokatų, kurie už užmokestį parengė malonės prašymą. Ši sutartis baigė galioti šių metų vasarį.

JAE advokatų patarimu 2020 m. gruodžio 10 d. buvo išsiųstas Teisingumo ministro kreipimasis į JAE generalinį prokurorą dėl E. Sedleckaitės paleidimo iš kalėjimo vietos malonės tvarka. Šis kreipimasis buvo pridėtas prie malonės prašymo, kuris pateiktas 2020 m. gruodžio 11 d.

Jei malonės prašymas bus patenkintas, Teisingumo ministerija nurodo, kad JAE advokatams per GLIMSTEDT reikės sumokėti 2500 eurų vadinamąjį „sėkmės mokestį“. 2020 m. gruodžio 29 d. Vatikano valstybės sekretorius informavo Teisingumo ministeriją, kad „kreipėsi į JAE valdžią prašydamas humanitariško sprendimo dėl Emilijos Sedleckaitės perkėlimo į Lietuvą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti.“

E. Sadleckaitė kalėti iki gyvos galvos buvo nubausta už narkotikų disponavimą su tikslu juos platinti. Padarius tokį patį nusikaltimą Lietuvoje, maksimali laisvės atėmimo bausmė siekia 15 metų


Rašyti komentarą...
N
Na
2021-10-22 20:28:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Narkotikų pardavėjus reikia šaudyt. Ir globėjus taip pat.
Atsakyti
-12

N
Na
2021-10-22 20:27:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas čia per nesąmonė narkotikų platintoja Dobrovolskai iš kalėjimo traukia. Emiratose narkomanus iki gyvos galvos sodina o Dobrovolska nori Lietuvoje legalizuoti. Ką reiškia kaip žmogus tik profke baigęs bukas.
Atsakyti
-15

B
Bezdariai
2021-10-22 20:25:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negi,teisingumo ministerija,visiškai neturi ką veikti?Lapų eikit šluot...
Atsakyti
-12

SKAITYTI KOMENTARUS (20)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų