„Galėtų būti ne daugiau, tai buvo vienos Seimo narės (demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovės Laimos Nagienės ir kitų parlamentarų – BNS) pasiūlymas – 14 eurų be kelių centų (13,94 euro – BNS)“, – BNS antradienį sakė I. Hofmanas.
Anot jo, toks akcizas būtų bent jau panašus į galiojantį Lenkijoje (13 eurų).
I. Hofmanas taip pat teigė, kad žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 euras, o anglies dioksido (CO2) dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieneriems metams.
„Laikytume tada kaip kompromisinį variantą, dabar siūlymas tik pusę metų“, – sakė tarybos pirmininkas.
CO2 dedamoji yra apie 36 eurai už toną, ji įsigaliotų nuo 2025 metų, tačiau vėliau kasmet ji didėtų.
Siūlomo sprendimo nepakanka
I. Hofmano teigimu, nors akcizą žadama sumažinti daugiau nei kelis kartus, tokio sprendimo nepakanka.
„Nemanom (kad akcizas bus sumažintas pakankamai – BNS), nes žmonės dabar dar ir sumokės didelį akcizą, kuris visiškai nepagrįstas per tuos kelis mėnesius, kol įsigalios naujasis“, – sakė I. Hofmanas.
Žemės ūkio tarybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad protestuose ūkininkų reikalavimai neapsiribojo SND akcizu – jie stebi, kaip sprendžiamos visos problemos, o ne kurios nors atskiros.
Jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo problema kol kas efektyviai nesprendžiama – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi išsamų teisinį Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, pareiškė, kad daugiametės pievos Lietuvoje įregistruotos teisingai, vietos interpretacijoms nėra, nors išaiškinimas tik pakartojo žemdirbių keltą problemą.
„Gavo išaiškinimą, kas yra daugiametė pieva, kaip traktuojama, tai mes ir taip žinojom, kas yra ta daugiametė pieva. Bet ką skelbia ministerija – visiškai klaidinančią informaciją, kad pievos čia neva tai teisingai apskaitytos ir čia jau nebėra vietos interpretacijoms. Vis tiek yra vietos interpretacijoms, nes ten ir kalbama, kad jeigu pieva buvo persėta ar suarta, tai yra tas atvejis, kai pieva buvo sėjomainoje ir buvo persėta“, – aiškino I. Hofmanas.
Jis taip pat tikino, kad kol kas nepadaryta jokių veiksmų dėl pieno krizės, nors sprendimų ir ieškoma.
„Stebėsim, žiūrėsim, kokia situacija ir pasiliksim tą galimybę sugrįžti. Tai dabar kamuolys valdžios pusėj ir jie turi nepamiršti, kad yra šeši reikalavimai, o ne du“, – sakė I. Hofmanas.
I. Hofmanas praėjusį penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ūkininkų Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas netenkina – jis turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje jis siekia 13 eurų, o Latvijoje tokio akcizo nėra.
Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma SND akcizą sumažinti nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną. Jas Seimas žada priimti ketvirtadienį.
Sausį laužų deginimo akcijas visoje šalyje ir didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
