Oficiali JAV institucija Sveikatos išteklių ir paslaugų administracija HRSA, vykdanti Vakcinų žalos kompensavimo programą, nurodo, kad 1998–2016 metais už skiepų sukeltus sveikatos sutrikdymus buvo išmokėta net 4,3 mlrd.
Lietuvoje gi, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nėra nė vieno tokio atvejo, kad dėl skiepo poveikio būtų išmokėta kompensacija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija tiesiog nėra gavusi pareiškimų dėl nepageidaujamo skiepų poveikio sveikatai. Nors nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra fiksuojamos. Kaip nurodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), 2018 m. šalyje jų registruota 103, 2017 m. – 82.
Ilgą patirtį turintis gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis, paklaustas, kodėl galimi tokie didelį skirtumai kalbant apie skiepo sukeltų šalutinių reakcijų kompensavimą, pirmiausia pasiūlė pasidomėti, kas yra laikoma ta žala sveikatai.
„Sunku būtų komentuoti, kodėl taip yra, tačiau, viena aišku, reikia žiūrėti, kas JAV jau laikoma nepageidaujama reakcija į skiepą. Yra žinoma, kad normalu tokios vietinės reakcijos kaip odos paraudimas, patinimas skiepo vietoje, temperatūros pakilimas, kai kada gali atsirasti ir traukuliai ar kiti negalavimai.
Tad reikėtų lyginti, ar už tokias panašias reakcijas, ar už kitokią žalą yra priteisiamos tokios didelės sumos. Šiuo atveju skirtingas šalis būtų sunku lyginti ir dėl gerokai kitokios sveikatos apsaugos sistemos, JAV veikia draudiminė medicina, advokatai specializuojasi stengiantis išieškoti kuo daugiau pinigų nuostolių atlyginimo iš gydymo įstaigų. Taigi nenuostabu, kad ir tos sumos yra tokios“, – kalbėjo gydytojas.
Pasidomėjus minėtąja HRSA vakcinų žalos kompensavimo sistema iš tiesų darosi aiškiau, kodėl sumos tokios didžiulės. Pasirodo, kad beveik 80 proc. visų kompensacijų išmokama susitarus ginčo šalims, realiai nesant įrodymų, kad nepageidaujamą poveikį sukėlė būtent skiepai.
Administracija skaičiuoja, kad tokios išmokos tenka maždaug vienam iš milijono paskiepytųjų. Dar kone du trečdaliai pacientų skundų yra atmetami, didžioji dalis likusių taupant laiką ir teisines išlaidas patvirtinamos susitarimo būdu. Negana to, išmokos yra skiriamos ir advokatams, tad nėra aišku, kiek pinigų atitenka jiems, o kiek – besiskundžiantiems asmenims.
Vakciną kiekvienas priimame skirtingai
Pasiteiravus A. Laiškonio, ar apskritai gali būti taip, kad vienose šalyse pasitaikytų daugiau reakcijų į skiepą, gydytojas neslėpė, kad vakciną kiekvieno organizmas priima skirtingai.
„Iš tiesų, vakcinos skirtingose šalyse yra panašios, tačiau reakcijos gali būti nulemtos genetiškai. Visi genetiškai esame labai skirtingi ir nevienodai priimame vakciną. Taip pat vertėtų pasižiūrėti, kokiose populiacijose kokie imuniteto sutrikimai yra dažnesni, tai irgi gali turėti įtakos. Taip pat tam tikros populiacijos dalys turi genetiškai polinkį į tam tikras reakcijas. Pavyzdžiui, žinome, kad juodaodžių ir baltaodžių reakcija kartais gali būti skirtinga“, – aiškino profesorius.
Jo teigimu, jei per metus nustatoma iki 100 šalutinių reakcijų per tuos šimtus tūkstančių, kurie suvakcinuojami, tai yra labai maži skaičiai.
„Juo labiau nėra užfiksuotų tragiškų atvejų, kad būtų stipriai nukentėjęs skiepytas asmuo. Yra svarstančių, kad gal reikėtų prieš skiepusgenetiškai ištirti kiekvieną vaiką, bet tai juk neįmanoma. O sutapimų, kad pablogėja sveikatos būklė, būna įvairiausių“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Profesoriaus teigimu, čia didelę meškos paslaugą čia padarė internetas, ir gausybė informacijos, kuri, deja, ne visada yra patikrinama.
„Juo labiau ji nėra paneigiama, jei buvo paskelbta klaidinga. Užtat pirmiau kokie teiginiai yra labai garsiai pateikiami kaip didžiulis skandalas. Kiek tenka bendrauti su tokiomis apsiskaičiusiomis ir visokios informacijos prisirankiojusiomis mamomis, matai, kaip jos, atrodo, labai gražiai disponuoja įvairiais medicininiais terminais. Tačiau kartu supranti, kad iš esmės mažai ką nesupranta, apie ką kalba“, – apgailestavo gydytojas.
Portalas tv3.lt jau rašė, kokias šalutines reakcijas gali sukelti skiepai.
Kaip galima pranešti apie šalutinį skiepo poveikį?
ULAC primena, kad apie patirtą nepageidaujamą reakciją į skiepą galima pranešti keliais būdais. Visų pirma – tiesiogiai internetu, prisijungus prie Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapio ir užpildant formą.
Kitas būdas – užpildyti pranešimo formą, skirtą pacientams arba specialistams ir atsiunčiant ją – Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai:
• raštu (adresu: Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius);
• faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131);
• elektroniniu paštu (adresu [email protected]).
„Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-1143, nuo šių metų sausio 1 d. apie kiekvieną nustatytą nepageidaujamą reakciją į skiepą asmens sveikatos priežiūros įstaiga užpildo Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolo formą ir išsiunčia atitinkamam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritoriniam padaliniui.
NVSC teritorinis padalinys teikia Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolo formą Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai (koordinuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras)”, – aiškino ULAC Visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.
