REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) savo sklypuose sukilusiems žmonėms sužibo viltis. Seimas antradienį priėmė įstatymą, kuris tokios zonos nustatymo terminą nukelia. Visgi tai problemos visiškai neišsprendžia, o tik ją atitolina, tačiau netrukus Seimą turėtų pasiekti įstatymo projektas, kuris turėtų nuraminti visus žmonių nuogąstavimus.

Prieš sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) savo sklypuose sukilusiems žmonėms sužibo viltis. Seimas antradienį priėmė įstatymą, kuris tokios zonos nustatymo terminą nukelia. Visgi tai problemos visiškai neišsprendžia, o tik ją atitolina, tačiau netrukus Seimą turėtų pasiekti įstatymo projektas, kuris turėtų nuraminti visus žmonių nuogąstavimus.

REKLAMA

Seimas antradienį priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, už balsavo visi balsavime dalyvavę 115 Seimo narių.

Pagal anksčiau galiojusį įstatymą, jei ūkinė veikla to reikalauja, nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo galima nusistatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą. Viena tokių sąlygų – sanitarinė apsaugos zona (SAZ).

Būtent tokią zoną aplink savo padalinius Vilniaus rajone suskubo įsitvirtinti „Vilniaus paukštynas“. Paukštynas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) su prašymu, kad aplink tris paukštyno padalinius būtų nustatyta maksimali 1 km spindulio SAZ. Pagal įstatymą, ji būtų buvusi nustatyta nuo kitų metų pradžios.

REKLAMA
REKLAMA

NŽT ėmėsi šios procedūros ir pranešė gyventojams, kad nuo kitų metų jų sklypai įtraukiami į SAZ. Kadangi paukštynas pasirinko maksimalią galimą zonos ribą, į teritoriją būtų patekę virš 800 sklypų, virš 7,5 tūkst. gyventojų. Sklypuose, patekusiuose į SAZ, praktiškai neįmanoma vykdyti jokios gyvenamos veiklos, žmonės negali vykdyti statybos ar remonto darbų, teritorijoje veikusios ugdymo įstaigos turi užsidaryti.

REKLAMA

Po antradienį Seimo priimto įstatymo terminas, iki kurio būtina nusistatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, buvo nukeltas iki 2025 m. sausio 1 d.

Prieš „Vilniaus paukštyną“ kovojantiems gyventojams, kurių sklypai jau įtraukti į SAZ, tai vilties teikia mažai, kadangi prasidėjusio įtraukimo nebegalima sustabdyti. Tačiau šis įstatymas aktualus tūkstančiams gyventojų, kurie net nežino, kad jų sklypas patenka į SAZ arba sklypo dar nespėta įtraukti į šią zoną. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pažymėjo, kad problema aktuali ne tik Vilniaus rajono gyventojams, SAZ nėra nusistatęs nei Klaipėdos uostas, nei „Orlen“ Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, o į šią zoną patektų ir kiti sklypai.

REKLAMA
REKLAMA

Tad tiems gyventojams, kurie gyvena aplink taršos šaltiniu esančią įmonę, kuri dar nesusizgribo paprašyti nustatyti SAZ, Seimo sprendimas nukelti nustatymo terminą labai naudingas. O kas laukia tų gyventojų, kaip „Vilniaus paukštyno“ atveju, kurių sklypai jau įtraukti į SAZ ir jie nuo kitų metų sausio 1 d. atsibus naujoje realybėje?

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė praėjusią savaitę tvirtino, kad netrukus paruoš ir siūlys Seimui dar šioje sesijoje skubos tvarka priimti įstatymą, kuris leistų ištaisyti klaidą, kai SAZ norima nustatyti sklypuose, kuriuose jau yra kitokia paskirtis, pavyzdžiui, gyvenamoji, ir neleisti tokiuose sklypuose taikyti SAZ ribojimų. Šis projektas jau netrukus pasieks Seimo salę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt praėjusią savaitę jau rašė apie tūkstančių gyventojų kovą prie „Vilniaus paukštyno“ norą jų sklypuose nustatyti SAZ ir bandymą išspręsti šią problemą Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos

Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra minėti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą). Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink šių objektų stacionarius taršos šaltinius, išmetančius (išleidžiančius, paskleidžiančius) aplinkos oro teršalus, kvapus, triukšmą ar kitus fizikinius veiksnius.

REKLAMA

Sanitarinės apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius);

2) įrengti 1 punkte nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius;

3) keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į 1 punkte nurodytą paskirtį;

4) planuoti teritorijas rekreacijai ir 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų