aistė gedvilienė

Su Kauno milijonieriumi ir teistu meru žvejojusio premjero Gintauto Palucko mokėjimo išrašai opozicijos neįtikina. Seime prie tribūnos stojusį premjerą konservatoriai apibėrė klausimais ir nuostaba, kodėl jo šeimos savaitgalis kainavo taip pigiai, ir ar tikrai ten nebuvo kokių slaptų susitarimų.

Miškuose tuoj dygs ne tik grybai, bet ir namai su tvoromis, nuogąstauja opozicija, išgirdusi aušriečių siūlymą leisti privačiuose ūkiniuose miškuose statyti mažus vasarnamius. Įstatymą parengęs aušrietis Martynas Gedvilas aiškina, kad dabar miškų savininkai savo miškus gali tik kirsti arba parduoti, tad leidimas statyti namelius išsaugotų gamtą ir pasitarnautų patiems savininkams. Tiesa, pats Seimo narys neslepia, kad turi tokį mišką, kuriame irgi galėtų pasistatyti vasarnamį.

Vilniuje, labai vaizdingoje vietoje, netoli Vilniaus universiteto botanikos sodo gyvena Inga ir Aivaras Stumbrai – nušalintojo prezidento Rolando Pakso dukra ir jo žentas. Šeima nusprendė, kad jiems taip gyventi yra per ankšta, tad užsitvėrė valstybei priklausantį mišką.  Daugiau apie tai – TV3 laidoje „Top 3“.  Inga ir Aivaras Stumbrai kaltinami užtvėrus valstybinio miško teritoriją ir taip praplėtus savo sklypo teritoriją.

Suteikus teisę aplinkosaugininkams stabdyti ir tikrinti automobilių išmetamų į aplinką teršalų kiekį, Seime atsirado dvi iniciatyvos, kuriomis siūloma švelninti baudas už tokius pažeidimus, pradedant nuo įspėjimo. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo parlamentinių Aplinkos apsaugos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetų inicijuotą, Aplinkos ministerijos parengtą Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą.

Internete išplitęs vaizdas, kaip vyras, šuniui po kaklu pakabinęs svarmenis, verčia jį lakstyti, pašiurpino gyvūnų mylėtojus ir sukėlė ant kojų tarnybas. Specialistai tai vadina žiauriu elgesiu su gyvūnu, nes šis gali susižaloti. Negana to, dresuotojai kraupsta, kaip kovinis šuo gyvenvietėje laksto be antsnukio ir pavadžio – tai tikra tiksinti bomba ir tik laiko klausimas, kada įvyks tragedija. Po šuns, kuris primena stafordšyrą, kaklu ant didelių grandinių parišti net trys svarmenys.

Seimo narė Aistė Gedvilienė su sutuoktiniu Pauliumi Gedvilu tapo daugiavaike šeima. Prieš didžiąsias žiemos šventes parlamentarė pagimdė trečiąją atžalą.  A. Gedvilienė pagimdė sūnų, kurį laimingi tėvai pavadino Jurgiu. Trečioji Gedvilų atžala pasaulį išvydo Santaros klinikose. Kūčias ir šventas Kalėdas sutuoktiniai su naujagimiu paminėjo ligoninėje.

Seimas nuo 2024 metų sugriežtintino būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jos bus susietos su nuomininko pajamomis bei šeimos narių skaičiumi, be to, nustatytos išmokų lubos, uždrausta kompensacijas gauti nuomojantis būstą iš šeimos narių, mokslo ar mokymo įstaigų bendrabučiuose.     Už tokias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 79  Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė aštuoni.

Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis.  Parlamentarai šią savaitę priėmė svarstyto tokias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas.    Kaip sakė jų iniciatorė konservatorė Aistė Gedvilienė, valstybė prisideda prie būsto nuomos nepasiturintiems gyventojams, bet esama daug piktnaudžiavimo atvejų – kompensacijas gauna ir pasiturintys žmonės.

Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.  Šias įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai Linas Jonauskas, Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime. Įstatymo projekte siūloma, kad populiariausių mėgėjų žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 15 eurų mėnesiui ir 50 eurų metams. „Žvejybos leidimo mokesčio dydis nesikeitė jau daugiau kaip dešimtmetį.

Seime netrukus bus galutinai balsuojama dėl kailinių žvėrelių verslo uždraudimo. Europos Komisija notifikavo pataisas, kurioms Seimas po svarstymo jau yra pritaręs.  Kaip BNS sakė parlamentinio aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė, pataisų notifikavimo procedūra baigta šią savaitę.  „Mums leidžia priimti tą įstatymą.

Šiandien prasideda ežero pakrantės šalia Gulbinų kvartalo atvėrimo visuomenei darbai. Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpins, kad vilniečiai galėtų patogiai nueiti prie Gulbino ežero iš šiaurinės ir pietinės pusių. Tiesiamas apie 250 m ilgio medinis takas, ežero pakrantėje taip pat bus kuriama poilsiavietė, įrengiamos grilio vietos su suoliukais. Patogiam gyventojų praėjimui bus išvalytos nukritusios medžių šakos, sausi ir nuvirtę medžiai, nušienauta žolė.

Vėl kyla audros dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija siūlo didinti miškų kirtimo normą. Nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir kalba apie vis prastėjančią Lietuvos miškų būklę ir sako, kad mūsų šalyje dėmesys kreipiamas tik į medienos gavybą, o ne medynų išsaugojimą. Medienos pramonės atstovai atkerta, kad keliamos diskusijos yra tik audra vandens stiklinėje ir didinti kertamų miškų normą būtina.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant nebeleisti atstatyti kažkada buvusių, bet neišlikusių sodybų saugomose teritorijose, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai sako, kad toks politinis sprendimas galėtų būti priimtas.    „Galėtų būti svarstomas toks politinis sprendimas nutraukti šitą sodybų atstatymo praktiką“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Liepos pradžioje prie Seimo skambėjo benzopjūklo garsai, kuriais Lietuvos žaliųjų partija ragino parlamentinių partijų atstovus pasirašyti jau ilgiau nei metus politikų marinuojamą Nacionalinį miškų susitarimą. Apie tai, kas trukdo pasirašyti susitarimą ir kaip sekasi saugoti Lietuvos miškus, laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Pernai buvo baigtas derinti Nacionalinis susitarimas dėl miškų, bet jis vis dar nepasirašytas.

Skandalingajame sostinės turčių Gulbinų kvartale į tvora aptvertą valstybinį mišką bandė prasibrauti Seimo nariai. Nors namų savininkus nuo pašalinių saugo šautuvais ir peiliais ginkluota apsauga, parlamentarai sutikti atvirais vartais. Verslininkai bando įrodyti, kad į valstybinį mišką ir prie ežero gyventojams leidžia patekti 24 valandas per parą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas leido gyventojams, jau pradėjusiems arba iki šių metų liepos pradėsiantiems statyti ūkininko sodybas pagal ankstesnius, liberalesnius reikalavimus, ir toliau vadovautis sena tvarka.  Už tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Gyvūnai talžomi, mėtomi ir dusinami – tokiais slapto tyrimo vaizdais iš Lietuvos žvėrelių fermų antradienį dalijasi organizacija „Tušti narvai“. Jie kviečia žmones rašyti Seimo nariams laiškus ir raginti juos balsuoti už kailinių žvėrelių verslo draudimą Lietuvoje. TV3 Žinių kalbinti gyventojai pamatę žiaurus vaizdus lieka šokiruoti, o kailinių žvėrelių augintojai teisinasi, kad sukrečiantys kadrai gali būti ir surežisuoti.

Šeštadienį Šnipiškėse, prie Rinktinės ir Ceikinių gatvių esančiame sklype, vystytojams nukirtus šimtametį ąžuolą, savivaldybė spręs dėl incidento aplinkybių ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn. Pirmadienį į spaudos konferenciją atvykęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad po tokio veiksmo atsakas bus labai griežtas ir bekompromisis.

Vieno namo gyventojai liko apgauti nesąžiningo nekilnojamojo turto (NT) vystytojo. Nebaigtame statyti pastate gyventojai įsigijo butus, o vėliau liko ant ledo. Statybos inspekcija ir savivaldybė spaudžia taisyti statybų broką, tačiau statytojas dingo „į krūmus“, tad pažeidimus šalinti raginami apgauti gyventojai. O jie netveria pykčiu – nuo kitų metų pasikeičianti tvarka gali juos ilgam palikti situacijos įkaitais.

Valdžia ruošia pakeitimus, kurie turėtų sutramdyti nesąžingus nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie komercines patalpas pardavinėja kaip gyvenamuosius būstus. Jei būtų priimti ruošiami pasiūlymai, nebeturėtų atsitikti tokių atvejų, kai biurai, viešbučiai ar kavinės staiga tampa daugiabučiais be jiems pritaikytos infrastruktūros. Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje.

Valdantieji jau daugiau kaip metus negali apsispręsti, ką daryti su Lietuvos fermose auginamais ir galimai kankinamais kailiniais žvėreliais. Žemės ūkio ministerija svarsto kailinių žvėrelių verslą uždrausti tik po 4 metų, antraip esą tektų jų augintojams mokėti didžiules kompensacijas – pusšimtį milijonų eurų. Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono.

Siekiant geriau kontroliuoti nelegalius statybų atliekų tvarkytojus juos reikėtų bausti griežčiau – taikant baudžiamąją atsakomybę, tačiau tam prireiks laiko, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė. Anot jos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) turėtų bendradarbiauti su teisėsauga, kad nelegalus atliekų vežimas būtų užkardytas, o vežėjai – baudžiami griežčiau.

Lietuvoje penktadaliu padidėjo automobilių registracijos, vadinamasis, taršos mokestis. Valdžia vairuotojus vers mokėti daugiau tik dėl to, kad šalyje padidėjo visos kitos kainos. Tiesa, net ir patys valdantieji pripažįsta, kad šis mokestis ne žalias, nes neveikia, mat neskatina gyventojų rinktis aplinkai draugiškesnių automobilių. Tačiau keisti įstatymo neplanuoja, nes tam tiesiog nėra politinės valios.

Prieš sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) savo sklypuose sukilusiems žmonėms sužibo viltis. Seimas antradienį priėmė įstatymą, kuris tokios zonos nustatymo terminą nukelia. Visgi tai problemos visiškai neišsprendžia, o tik ją atitolina, tačiau netrukus Seimą turėtų pasiekti įstatymo projektas, kuris turėtų nuraminti visus žmonių nuogąstavimus. Seimas antradienį priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, už balsavo visi balsavime dalyvavę 115 Seimo narių.

„Vilniaus paukštynas“ suskubo aplink savo paukštynus Vilniaus rajone nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Į ją patenka ir ne vienas gyvenamasis sklypas, švietimo įstaiga. Įvedus tokią zoną, žmonės praktiškai prarastų galimybę gyventi savo žemėje.

„Vilniaus paukštynas“ suskubo aplink savo paukštynus nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Į ją patenka ir ne vienas gyvenamasis sklypas, švietimo įstaiga. Įvedus tokią zoną, žmonės praktiškai prarastų galimybę gyventi savo žemėje, o politikams nepratęsus termino iki kada gali būti nustatytas SAZ, ir tikėtis kompensacijų. Įkaitais verslą ir gyventojus pavertusi situacija nukeliavo iki pat Seimo.

Seimas galiausiai apsisprendė ir apmokestino plonus plastikinius maišelius – nauja tvarka įsigalios jau nuo kitų metų. Šie maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį. Statistika liūdna, mat Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių ploniausių plastikinių maišelių suvartojimą užima pirmą vietą Europos Sąjungoje. Tiesa, kai kuriems politikams kyla abejonių, ar apmokestinus plastikinius maišelius problema išsispręs ir žmonės ims jų naudoti mažiau.

Valdžia iškėlė ambicingą tikslą – renovuoti tūkstantį atgyvenusių daugiabučių namų. Tačiau užsibrėžtas tikslas yra tik tolimame horizonte, kadangi šiemet nepavyks renovuoti nė pusės tiek. Pasirodo, kad problemos slypi ne tik kylančiose kainose, bet ir didžiųjų statybos bendrovių nenore įsitraukti į renovacijos procesą. Seimo Aplinkos komiteto nariai inicijavo diskusiją dėl renovacijos proceso Lietuvoje eigos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas galimai įsipainiojo korupcijos skandale. Specialiųjų tyrimų tarnyba kaltina ministrą, kad jis leido miestuose sumažinti želdynų tam, jog verslininkai galėtų daugiau ploto užstatyti daugiabučiais ir kitais pastatais. Dėl to esą turės naudos nekilnojamojo turto vystytojai, tačiau bus pažeisti visuomenės interesai – žmonėms žalumos teks ieškotis už miestų.

Seimo opozicija susirūpino vilniečių sveikata. Dėl planų sostinėje kūrenti pigesnį mazutą siūlo sušaukti neeilinį Seimo aplinkos komiteto posėdį, sudaryti net ir laikinąją parlamento tyrimo grupę, kuri aiškintųsi, ar Vilniaus turi alternatyvų taršaus mazuto kūrenimui. Valdantieji piktinasi, kad opozicija gąsdina gyventojus – esą mazutas sostinėje gali būti kūrenamas tik laikinai. Dalį vilniečių didelės sąskaitos už šildymą gąsdina ne taip smarkiai kaip oro tarša.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Telšiuose, Masčio ežere, įvykęs Baltijos motorlaivių čempionatas purslais taško aplinkos ministrą, liberalą Simoną Gentvilą. Jis paskutinėmis dienomis prieš pat varžybas skubiai pakeitė tvarką, pagal kurią leido Masčio ežere plaukioti galingiems motorlaiviams. Ir nepaisė dar išvakarėse aplinkosaugininkų perspėjimo, kad toks sprendimas gamtai padarys žalos. Opozicija tai vadina skandalu, ministrą kritikuoja ir bendražygiai koalicijoje.

Daugėja istorijų, kaip gyventojai susiduria su piktavališku namų administratorių elgesiu. Namą administruojančios įmonės nesuteikia pakankamai informacijos, už ką ima pinigus iš gyventojų, o kartais gyventojų noras pakeisti administratorių baigiasi šnipštu – sąskaitas siunčia tiek senasis, tiek naujasis namo administratorius. Politikai siūlo iniciatyvas, kaip pažaboti savivalę, tačiau pripažįsta, kad bausti piniginėmis baudomis gali nepakakti.

Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė apmokestinti stovėjimą daugiabučių namų kiemuose. Taip miesto valdžia bando spręsti automobiliais tankiai apstatytų kiemų problemą.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) galutinio kandidatų Seimo rinkimuose sąrašo dvidešimtuke atsidūrė buvusi Kauno technologijos universiteto laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė, buvusi europarlamentarė Laima Andrikienė, Seimo narė Aistė Gedvilienė. TS-LKD taryba šeštadienį patvirtino galutinį sąrašą po galutinių sąrašo lyderių Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio korekcijų.

Bendrovė „Countryplast“ Vilniaus rajone be leidimo laiko 400 tonų plastiko atliekų, nustatė Aplinkos apsaugos departamentas. Kaip BNS trečiadienį informavo departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė, dėl pažeidimų bendrovės atstovui surašyti administracinių nusižengimų protokolai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nusprendė perskaičiuoti sostinės Panerių apygardos Brolių apylinkės balsus. Kaip per komisijos posėdį sakė VRK vadovas Zenonas Vaigauskas, šios komisijos darbą nuolat lydėjo incidentai: sugriuvo balsavimo kabina, buvo dingusi elektra. Taip pat smarkiai aptirpo komisijos gretos – komisijos vadovė ir viena narė dėl sveikatos sutrikimų paguldytos į ligoninę, o dar viena komisijos narė atsistatydino.

Opozicinės Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionių demokratų taryba šeštadienį sąskrydyje pajūryje Šventojoje patvirtino galutinį rinkimų į Seimą sąrašą. Kandidatų sąrašą, išskyrus dvi pirmąsias vietas, kurias užima partijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir po jo Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė, anksčiau reitingavo partijos nariai.

Aistė Gedvilienė, akcijos „Neužmiršk“ koordinatorė Lietuvoje nuvilnijo pilietinė iniciatyva „Neužmiršk“ - telkianti, pozityvi akcija, projektas visai Lietuvai, sulaukęs didžiulio palaikymo visuomenės tarpe.