Bendras azoto dioksido koncentracijos lygis tirtose Vilniaus vietose neviršija Europos Sąjungos direktyvomis nustatytų ribinių normų. Tokia vidutinė metinė ribinė vertė yra 40 mikrogramų viename kubiniame metre (µg/m3) aplinkos oro, rašoma Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso pranešime spaudai
Tačiau tyrimo metu išryškėjo „tamsiosios“ Vilniaus vietos, kuriose priartėjama prie žmonių sveikatos apsaugos ribinės vertės, t. y. metinio 40 mikrogramų lygio. Viena jų – Jono Basanavičiaus gimnazija S. Konarskio gatvės gale, šalia judrios Geležinio Vilko transporto arterijos, Vingio parko pašonėje. Čia tarša azoto dioksidu siekė 35,1 mikrogramo kubiniame metre aplinkos oro. Toks lygis jau priverstų susirūpinti šveicarus, nes jų šalyje nustatytas ribinis metinis dydis yra žemesnis negu Europos Sąjungoje – 30 mikrogramų.
Aljanso užfiksuotas „antirekordas“ – M. K. Čiurlionio ir Geležinio Vilko gatvių sankryža. Ant viaduko, kuriuo vilniečiai su šeimomis traukia į Vingio parką ilsėtis, turėklo pritvirtintas daviklis parodė, kad NO2 koncentracija čia siekia 35,5 mikrogramo kubiniame metre.
„Mokslininkai tvirtina, jog nepavojingo žmogaus sveikatai azoto dioksido taršos lygio nėra. Taip, karantino metu NO2 tarša tiek prie Geležinio Vilko, tiek kitose Vilniaus vietose sumažėjo. Visgi, ar skubėdami grįžti į „ikikarantininį“ gyvenimo būdą, norime grįžti ir į tai, kas buvo neigiama? Ar norime sugrąžinti taršos lygį mieste?“ – klausia tyrimui vadovavęs Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Anot K. Kupšio, azoto dioksidas – tai dujos, išsiskiriančios kuro degimo proceso metu. Didžiausias teršėjas yra transportas, ypač – automobiliai su dyzeliniais varikliais, o taip pat pramonė ir energijos gamyba. Šios dujos yra itin kenksmingos sveikatai. Ilgainiui jos lemia kvėpavimo takų ir plaučių ligas. Pastebima, kad dėl oro taršos Europoje kasmet anksčiau laiko miršta beveik 0,5 mln. žmonių.
„NO2 dujos kenkia plaučių vystymuisi. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad ypač didelis pavojus gresia vaikams ir jaunimui, kadangi jų plaučiai tik formuojasi. Tad mokykla, įsikūrusi vienoje taršiausių Vilniaus vietų, atrodo kaip žiaurus pokštas“, - sako K. Kupšys.
Azoto dioksido koncentracijos aplinkos ore tyrimas atliktas šių metų vasario mėnesį. Įvairiose Vilniaus vietose buvo iškabintas 61 ėmiklis su azoto dioksidą „gaudančiais“ reagentais. Juos LVOA parsisiuntė iš akredituotos laboratorijos Ciuriche (Šveicarija), kur sugrąžinus Vilniuje eksponuotus ėmiklius ir buvo nustatyti patikimi tyrimo rezultatai.
Pasak K. Kupšio, tyrimu siekta susidaryti vaizdą, kokia yra bendra azoto dioksido koncentracija mieste, tvyranti žmogaus ūgio lygyje (1,5 metro atstumu nuo žemės). Gautą rezultatą galima pasižiūrėti Aljanso sudarytame „Vilniaus NO2 taršos žemėlapyje“.
Atliekant tyrimą taip pat orientuotasi į vaikų ugdymo įstaigas – nemažai ėmiklių buvo iškabinta netoli mokyklų ir darželių. Prie mokyklų ir darželių, įsikūrusių netoli judresnių gatvių, matuokliai buvo montuojami keliose vietose – prie „Kiss and Ride“ zonų, kur tėvai išleidžia savo vaikus į mokyklą iš neretai taršių, didelių automobilių, ir arčiau mokyklų įėjimų. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad azoto oksidų (kartu ir azoto dioksido) koncentracija toliau nuo gatvės šiek tiek nuslūgsta.
Dar vienas „tamsus“ taškas Vilniaus NO2 žemėlapyje – V. Kudirkos g. ir Gedimino pr. sankryža, netoli Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Čia azoto dioksido koncentracija siekia 34,3 mikrogramo kubiniame metre. Žemėlapyje matyti, kad nesaugu kvėpuoti visame Senamiestyje, Užupyje, Naujamiestyje. Judrūs prekybos centrai – „Mylia“ (Kedrų g.), „Panorama“ (T. Narbuto g.), „Ozas“, „Akropolis“ (Ozo g.) – taip pat negali būti laikomi tyro oro oazėmis.
„Europos didmiesčiai Paryžius, Briuselis ir Milanas, pasinaudodami karantino situacija, mažina transporto srautus istoriniuose miestų centruose, gatves atiduoda pėstiesiems ir dviratininkams. Skatintume panašiai pasielgti ir Vilniaus miesto erdvių planuotojus. Dalies miesto paskelbimas netaršaus transporto zona būtų didžiulis postūmis švaresnio transporto rūšių pasirinkimo link. Tai būtų naudinga mūsų visų sveikatai“, – įsitikinęs K. Kupšys.
Šis LVOA tyrimas yra didesnio, keliose Rytų Europos šalyse vykusio, tyrimo dalis. Tyrimą padėjo koordinuoti Europos vartotojų organizacija BEUC. Birželį LVOA skelbs analogiškų tyrimų Kaune ir Klaipėdoje rezultatus. Iš viso 154 NO2 ėmikliai Aljanso savanorių komandos pastangomis Lietuvoje buvo tvirtinami 2020 m. vasario mėnesį, paskutinių ėmiklių nuėmimo data – kovo 8-oji, prieš pat COVID-19 karantino pradžią, todėl karantino suvaržymai tyrimo rezultatams įtakos neturėjo.
