Pasak jos, šiuo sprendimu siekiama valdyti invazinių rūšių daromą žalą biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ir ekonomikai.
Į invazinių rūšių sąrašą įrašytos Lietuvoje augančios japoninė ir sachalininė reinutrės bei šalyje paplitę dėmėtasis elnias ir kanadinė audinė.
Ministerijos teigimu, kanadinė audinė – plėšrus žinduolis, mintantis įvairiais smulkiais gyvūnais, įskaitant paukščius, žuvis, varliagyvius ir graužikus.
Jų plėšrumas ir prisitaikymas prie aplinkos daro itin didelę žalą vietinėms ekosistemoms, ypač vandens paukščiams, perintiems kolonijomis ar ant žemės.
„Svarbiose gamtinėse teritorijose, tokiose kaip Žuvinto ežeras, nekontroliuojama kanadinė audinė padarė ypač didelę žalą vandens paukščiams. Prieš 20 metų, dar nepradėjus vykdyti audinių populiacijos reguliavimo programos, Žuvinte kasmet būdavo sunaikinamos ištisos rudagalvių kirų kolonijos – žūdavo tiek suaugę paukščiai, tiek jaunikliai. Kai kuriais metais fiksuodavome iki 800 papjautų jauniklių, tačiau realus skaičius, tikėtina, buvo dar didesnis“, – pranešime spaudai cituojamas Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Arūnas Pranaitis.
„Audinės naikino ir kitų saugomų rūšių – upinių ir juodųjų žuvėdrų, nendrinių lingių, kragų, ančių, tarp jų ir labai sparčiai nykstančios rudagalvės anties lizdus ir vadas“, – teigė jis.
Be to, anot ministerijos, kanadinei audinei paplitus natūralioje gamtoje, Lietuvoje išnyko vietinė jų rūšis – europinė audinė.
Ministerijos duomenimis, 2007–2008 metais kanadinių audinių Lietuvoje buvo apie 9 tūkst., šių metų sausio 1-osios duomenimis, kailinių žvėrelių fermose jų laikyta beveik 731 tūkstantis.
Dėmėtieji elniai pabėgę iš aptvarų ir natūralizavęsi, taip pat kelia grėsmę vietos gyvūnų – tauriųjų elnių – populiacijos genofondui.
Aplinkos apsaugos agentūra yra išdavusi apie 70 leidimų laikyti nelaisvėje dėmėtuosius elnius ir kasmet išduota po keturis–penkis leidimus medžioklės plotų naudotojams juos išimti iš gamtos.
Anot ministerijos, japoninė ir sachalininė reinutrės nustelbia beveik visus vietinius augalus ir sunaikina augalų bendrijas.
Jų šaknys padaro žalos infrastruktūrai: ardo pastatų pamatus, sienas, kelius, užtvankas, vamzdynus ir melioracijos sistemas.
Lietuvoje, pasak ministerijos, jos plinta su išmestomis sodų ir gėlynų atliekomis bei su rekultivavimui naudojamu šakniastiebiais užkrėstu dirvožemiu.
Ministerijos teigimu, į ES invazinių rūšių sąrašą įtrauktoms rūšims bus taikomos Reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatos. Tai reiškia, kad tokios rūšys negali būti tyčia įvežamos, laikomos, dauginamos ir platinamos.
Į ES invazinių rūšių sąrašą įrašytas rūšis galima naudoti tik turint tam leidimą, norint atlikti mokslinius tyrimus ar planuojant invazinę rūšį laikyti ūkiniais, komerciniais tikslais.
Anot ministerijos, naujas EK patvirtintas sąrašas įsigalios šių metų vasaros pabaigoje, pagrindinės reglamento nuostatos perkeltos į Laukinės gyvūnijos įstatymą ir Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarką.
Kadangi šiame sąraše yra gyvūnų ir augalų rūšių, kurias ūkio subjektai, privatūs asmenys, zoologijos ir botanikos sodai bei kiti asmenys augina, laiko, veisia ar kitaip naudoja, EK šių rūšių savininkams nustatė pereinamuosius laikotarpius.
Derybose su EK buvo pritarta, kad kanadinei audinei, kaip rūšiai, kuri auginama kaip kailinis žvėrelis auginama Lietuvoje, Danijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir kitose ES valstybėse ir bus patiriamas socioekonominis poveikis bei kanadiniam bebrui, paplitusiam Suomijoje, bus nustatytas dviejų metų atidėjimo laikotarpis.
Lietuvoje Seimas jau yra priėmęs draudimą laikyti ar veisti laukinius gyvūnus kailių gavybos ar pardavimo tikslais, tarp jų – ir kanadines audines. Jis įsigalios 2027 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
