Kai girdime ar skaitome, kad policininkai „narplioja nusikaltimą“, „sprendžia rebusą“, „turi daugiau klausimų nei atsakymų“, numanome, jog nusikaltėlių užduotas mįsles jiems įveikti sunku. Tačiau kartais tų „mįslių“ tiksliausi atsakymai – pačioje nusikaltimo vietoje. Tokių nusikaltimų „autorius“ pareigūnai vadina bukiausiais nusikaltėliais.
Užmigo apvogtame automobilyje
Panevėžio policininkai naktį gavo pranešimą, kad Molainių gatvėje pastebėti aplinkui stovinčius automobilius šlitinėjantys įtartini tipai. Nuvykę policininkai tų tipų neberado, bet įsitikino, kad du automobiliai apvogti – savininkai pasigedo apdailos grotelių ir vieno akumuliatoriaus, rado apgadintą priekinį sparną.
Didžiausią įspūdį padarė policininkų radinys dar viename automobilyje – ten miegojo, kaip iškart paaiškėjo, įsibrovėlis. Prižadintas girtas panevėžietis (31 m.) negalėjo paaiškinti, kodėl nakvynei pasirinkęs svetimą automobilį.
Netrukus paaiškėjo, kad miegalius – vienas iš gyventojų įskųstųjų. Taigi trys spėjo pabėgti, o vieną „įkalino“ alkoholis ir miegas. Bet policininkai tuoj pat sužinojo, ko jiems reikia ieškoti, ir dar tą pačią naktį sulaikė vieną miegaliaus draugą, o kiti du bendrininkai, sužinoję, jog jau ieškomi, į policiją kitą rytą prisistatė patys.
„Šie tris automobilius apvogę ilgapirščiai galėtų dalyvauti bukiausių vagišių konkurse, – juokdamiesi sakė policininkai. – Būtų gerai, kad tokių lėtapėdžių, nebudrių nusikaltėlių būtų kuo daugiau – mums darbo pamažėtų!"
Vagį vietoje įveikė bitneris
Savo įkliuvusįjį miegalių turi ir Ignalina.
18 metų policijoje dirbantis Ignalinos kriminalinės policijos vadovas Darius Dailyda „Akistatai“ pasakojo apie vieną ignalinietį, iki šiol teistą net 9 kartus. Tiesa, pastaruoju metu šis 38 metų vyras nebeužsiima nusikaltimais, nes sutiko padorią moterį, gyvena tvarkingai, ramiai – net buvusio aršaus nusikaltėlio išvaizda pasikeitusi.
Prieš keletą metų tas ignalinietis rytą buvo aptiktas miegantis Dūkšto miestelio vaistinėje, į kurią naktį įsibrovė ir pašeimininkavo...
Įsibrovėlį pirmoji aptiko į darbą atvykusi vaistinės darbuotoja ir iškart iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad nusikaltėlis, naktį patekęs į vaistinę, netrukdomas prisirinko įvairių prekių ir, jas išnešęs, paslėpė. Tačiau pats dar grįžo į vaistinę. Galbūt ketino šiltai pabūti, nes tada buvo žiema. Sugrįžęs jis iškart puolė prie Bitnerio balzamo. Galbūt buvo girdėjęs, kad alkoholis „kitaip“ veikia, vartojamas kartu su raminamųjų tabletėmis. Įsibrovėlis tai ir darė... Bitneris greitai įveikė, šiluma apsvaigino ir užliūliavo... „Jis „smigo“ vietoje, – iki šiol šypseną keliantį įvykį prisiminė D. Dailyda. – Paskui net pats negalėjo patikėti, kaip taip kvailai įkliuvo, bet nuneigti fakto nebegalėjo“.
Alkoholis pakiša koją ne tik Lietuvos bukiausiesiems. Pernai Vokietijos spaudoje mirgėte mirgėjo pasakojimas apie vokietį, sulaikytą svetimame bute Hamburge. Vagis į butą naktį pateko per balkoną ir iškart susirado barą. Tada užmiršo savo žygio tikslą, ištuštino kelis butelius stipraus alkoholio ir užmigo... Balkono lango duženas pastebėję žmonės iškvietė policininkus, o šie aptiko girtut girtutėlį ant sofos ramiai miegantį vagį – jo kraujyje aptikta net 6,7 promilės alkoholio.
Šovė – ir paliko pasą
Anot policininkų, dažniausiai po nusikaltimo iškart įkliūva tie asmenys, kurie skubėdami pameta ar palieka įvykio vietoje savo asmens dokumentus.
Taip prieš porą metų įkliuvo Virbalio (Vilkaviškio sav.) gyventojas Darius Abraitis (29 m.), dabar atliekantis 10 metų įkalinimo bausmę už pasikėsinimą nužudyti marijampolietį, pravarde Hansas, pareigūnų siejamą su kadaise garsia Raikino nusikalstama gauja.
D. Abraitis, popietę būdamas Marijampolės centre esančiame bare, rodės, be jokios priežasties akimirksniu įsivėlė į žodinį konfliktą su į barą atėjusiu Hansu. D. Abraitis staiga pakilo nuo stalelio, nukreipė į Hansą Makarovo markės pistoletą ir iššovė mažiausiai 8 kartus – iššaudė visą apkabą, o tada paspruko.
Atskubėję policininkai nudžiugo: bare ant kėdės, kur prieš įvykį sėdėjo pasprukęs įtariamasis, kabėjo striukė, o jos kišenėje – D. Abraičio pasas. Dar manyta, jog striukė su pasu gali būti specialiai pamesta, kad klaidintų pareigūnus, tačiau, po poros valandų D. Abraitį sulaikius, paaiškėjo, kad jis paprasčiausiai užmiršo tą striukę. Sulaikomas ir tą patį ginklą tebeturėjo.
Nereikėjo fotografuotis...
Prieš porą metų Kauno policininkai juokdamiesi skelbė lengvai išrinkę ir savo krašto bukiausius nusikaltėlius. Jais tapo keli jaunuoliai, prieš vagystę nusifotografavę su nusižiūrėtomis aukomis... pastarųjų fotoaparatu.
Tąkart paplūdimyje prie Kauno laiką leido vienos Kauno aukštosios mokyklos dėstytojas, Ispanijos pilietis, su savo kraštiečiu. Juos užkalbino netoliese ilsėjęsi 4 lietuviai. Du iš jų teigė anksčiau dirbę Ispanijoje ir pramokę vietinę kalbą. Visi iškart susidraugavo, puolė fotografuotis.
Nusprendę išsimaudyti, abu ispanai paliko naujiesiems draugams savo daiktus, o grįžę pasigedo ir ispaniškai kalbėjusių lietuvių, ir dėstytojo krepšio su vertingais daiktais.
O dėstytojo draugo daiktai buvo likę. Tarp jų – fotoaparatas. Jis labiausiai ir pravertė ieškant ilgapirščių. Mat prieš vagystę, džiugią pažinties akimirką, lietuviai įsiamžino su ispanais.
Nuotraukas apvogtasis tą pačią dieną įteikė pareigūnams, ir šie, pasitelkę kolegas, greitai išaiškino įtariamuosius. Du iš vagišių buvo ką tik grįžę iš „zonos“ kauniečiai, užsieniečiams jie buvo prisistatę išgalvotais vardais. Vadinasi, nusikaltimui ruošėsi iš anksto, bet vienu momentu, kai fotografavosi, buvo praradę budrumą. Pamatę save nuotraukose, jie negalėjo neprisipažinti.
Ant rankų – skylėtos kojinės
Patyrusį Kazlų Rūdos (Marijampolės apskr.) kriminalistą Ridmantą Joniką iki šiol linksmai nuteikia prieš keletą metų tirta vagystė iš maisto prekių parduotuvės.
Ant apvogtos parduotuvės lango stiklo policininkai rado pirštų atspaudų. Atlikus daktiloskopinius tyrimus, greitai buvo nustatytas įtariamasis. Sulaikytas jis kategoriškai neigė įtarimus.
“Kai pasakėme, kad jį išduoda palikti pirštų atspaudai, vyrukas vis tiek „neskilo“, – pasakojo R. Jonika. – Galiausiai iš nevilties pratarė, kad negalėjo likti pirštų pėdsakų, nes jis vogė ne plikomis rankomis. Paaiškėjo, kad vagišius parduotuvėje paskutinę akimirką, suvokęs, jog gali palikti pėdsakų, nusiavė batus ir kojines, tada kojines užsimovė ant rankų ir darbavosi. Bet kad tos kojinės buvo stipriai skylėtos, vagišius sužinojo tik tada, kai jo darbelis jau buvo atliktas“.
R. Jonika juokavo, kad tada dar mokė įtariamąjį tvarkos ir asmens higienos, o kartu užsiminė, kad geriau apie tokius dalykus nebūtų rašoma. Nes pasiskaitę „žulikai“ mokosi, tampa gudresni ir apdairesni. Tada – sunkiau dirbti pareigūnams, jų kasdienybė liūdnesnė be „gyvųjų anekdotų“.
„Anekdotai“ – ir patys policininkai
Dar viena kategorija bukiausių nusikaltėlių – įvykio vietoje vaizdo kamerų užfiksuoti nusikaltėliai. Tai ir svetimomis banko kortelėmis pasinaudojantys sukčiai, kuriuos pareigūnai neretai išaiškina pagal bankomatų aplinką fiksuojančias vaizdo kameras, ir filmuojamoje teritorijoje veikiantys vagišiai, nepastebėję kamerų, ir pastarųjų metų „mada“ – pakelėse stovinčių greičio matuoklių daužytojai, niokotojai. Pareigūnams keista, kad tie daužytojai nesupranta, jog greičio matuokliu užfiksuotas vaizdas tą pačią minutę atsiduria policijos duomenų bazėje, dar nespėjus sugadinti paties matuoklio, užfiksavusio artėjantį vandalą...
Tokių „gyvųjų anekdotų“ savo kasdienybėje nestokojantys pareigūnai, beje, neslepia, kad kartais bukiausiųjų „titulą“ vertėtų suteikti ir patiems policininkams. Štai Šakių policijoje keletą metų sklando pasakojimas apie jaunutę tyrėją, patikėjusią iš jos pasijuokusiais kolegomis – senais vilkais. Šie į psichiatrijos ligoninę pas vieną įtariamąjį susiruošusiai tyrėjai pasakė, kad toje ligoninėje visos durys – be rankenų, tad reikia vežtis savo rankeną, ir patarė skubėti į ūkinių prekių parduotuvę. Policijos vilkams kelias dienas buvo gardaus juoko, kai jie sužinojo, kad toji tyrėja iš tikrųjų ėjo pirkti durų rankenos...
Irena ZUBRICKIENĖ
