Gyventojų mityba kelia susirūpinimą: dietologė paaiškino, kokios klaidos yra daromos

Sveikatai palankūs mitybos įpročiai svarbūs gerai savijautai, tačiau nutukimo problema Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais didėja, o tai daro neigiamą įtaką žmogaus organų sistemos funkcijoms. Sveikos mitybos įpročiai ypač reikalingi karantino laikotarpiu. 

Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė pasakoja, kad dar iki karantino Lietuva tarp Europos valstybių pagal sergančių nutukimu asmenų skaičių sąraše pateko į penketuką – vidutiniškai kas penktas Lietuvos gyventojas sirgo nutukimu, o kas antras turėjo antsvorio. 

Pašnekovė abejoja, ar galima tikėtis, kad karantino sąlygos galėtų sumažinti nutukimo problemą, tačiau tikėtina, kad tai vertinti bus galima kiek vėliau, kuomet sulauksime naujų statistinių duomenų. 

„Suprantama, kad situacija Lietuvoje ir prieš pandemijos laikotarpį nebuvo džiuginanti, tad tikėtina, kad ateityje statistikoje pateikiami skaičiai gali būti blogesni.

Subjektyviai vertinant, pavasarį ir vasarą po karantino jautėsi didesnis pacientų srautas, susirūpinimas savo sveikata, taip pat dėl padidėjusio svorio atsirado negalavimų. 

Antro karantino metu elgesys galbūt šiek tiek ir pasikeitė – nebematėme vežimėliais maistą vežančių žmonių, nemažai komunikuojama apie galimus būdus didinti fizinį aktyvumą, į nuotolinę erdvę persikėlė treniruotės, galima rasti paskaitų apie sveikatai palankią mitybą, maisto ruošimą. Tikiu, kad nemažai žmonių tuo naudojasi”, – kalbėjo gydytoja.

Maistas tapo „paguoda“, būdu paįvairinti kasdienybę, išvaikyti nuobodulį

K. Jasmontienė, vertindama karantino ypatumus, pastebi, kad dabartinė situacija ypatinga dėl skirtingų priežasčių: tenka prisitaikyti prie naujų darbo, mokymosi sąlygų, pasikeitė fizinio aktyvumo galimybės, padidėjo vienišumo, izoliacijos jausmas, atsirado socialinio bendravimo stoka.  

„Tenka iš naujo susidėlioti pasikeitusią rutiną, ypač jei tenka derinti visos šeimos interesus, tai nėra visuomet paprasta. Skirdami mažiau laiko maisto ruošimui, produktų pirkimui, užsakoma daugiau maisto arba valgomi pusgaminiai. Tai irgi lemia mažesnę maisto raciono naudą ir neretai didesnę energinę vertę.

REKLAMA

Uždaryti sporto klubai, vaikų būreliai, atsiradę judėjimo apribojimai apsunkina fizinio aktyvumo galimybes. Ir, žinoma, izoliacija, atsiradęs nerimo, neapibrėžtumo ar nuobodulio, vienišumo jausmas – tai priežastys, kai yra „gelbėjamasi“ maistu. 

Paprastai dažniau yra vartojamas „pramoginis“ maistas, kur yra daugiau cukraus ar druskos. Tyrimai rodo, kad tokio maisto vartojimas tiesiogiai koreliuoja su didėjančiu svoriu, pakitusiais medžiagų apykaitos rodikliais – cukraus kiekiu kraujyje, cholesterolio, kraujospūdžio didėjimu.

Situacijos, kuomet valgoma ne dėl alkio, bet dėl kitų priežasčių – nėra retenybė. Ypač svarbu tai atpažinti ir stengtis ieškoti būdų, kaip tai išspręsti. Idealu, jei tai bus bet kokios formos fizinis aktyvumas, rankdarbiai, muzikos klausymasis, bet gali būti ir pokalbiai su artimu žmogumi“, – pastebėjo K. Jasmontienė. 

Be to, gydytoja nurodo, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokius produktus perkame dažniausiai, vertėtų įvertinti, ar jie mums apskritai yra reikalingi. 

„Jei persivalgote šokolado ar sūrių užkandžių, geriau neturėti tokio maisto atsargų, geriau nusipirkti tik sąmoningai apsisprendus ir ribotą kiekį.

Valgiaraščio suplanavimas iš anksto padeda išvengti neplanuotų užkandžių, didina raciono maistinę vertę. Tai lemia ir sveiką svorį, gerą savijautą, taip pat leidžia lengviau apsipirkti, išvengti spontaniškų pirkinių, o būsimo valgio apgalvojimas ir pasiruošimas iš anksto sutaupo nemažai laiko“, – aiškino pašnekovė.

Riebalų degintojai – ne išeitis

Šiais laikais įprasta problemas spręsti greitai ir lengvai, todėl, gydytojos pastebėjimu, padidėjus svoriui, dažnas griebiasi populiarios dietos ar ieško stebuklingų piliulių, kad nereikėtų gilintis į esmines priežastis, būtų išvengta diskomfortą keliančių pokyčių.

„Nutukimo liga ypatinga tuo, kad jos gydymas neapsiriboja tik drastišku kalorijų kiekio sumažinimu ar stebuklingų piliulių vartojimu. Tiesa, vaistų, skirtų nutukimo ligai gydyti, yra, bet paskirti juos turi gydytojas, nuodugniai įvertinęs paciento sveikatos būklę ir norimo efekto tikimybę.

REKLAMA

Žmonių mėgstami papildai skirti mitybai papildyti, jei yra trūkumas, tačiau neįvertintas jų vartojimas gali būti pavojingas arba tiesiog neduoti trokštamo rezultato.

Nutukimo ligą lemia ne tik per didelis suvalgomo maisto kiekis, bet ir psichologiniai valgymo aspektai, tai yra elgesys, taip pat aplinka, pakitęs santykis su maistu, o jeigu yra ir gretutinių ligų, tai nutukimo ligos gydymas tampa dar sudėtingesnis.

Taigi patartina kreiptis pagalbos į specialistus arba patiems įvertinti savo valgymo, judėjimo, miego įpročius, kad suprastumėte, kur yra daromos pagrindinės klaidos, kaip geriausia pradėti pokyčius“, – paaiškino pašnekovė.

Kokius produktus įtraukti į mitybos racioną?

Dietologė pasakoja, kad šiuo metu visuomenėje maisto produktai neretai skirstomi į „gerus arba blogus, naudingus arba žalingus“, tačiau svarbiausia yra žinojimas, kiek ir kada valgyti.

„Dabar ypač būdingas tam tikro maisto demonizavimas, skirstymas į gerą ir blogą, naudingą ar žalingą. Iš esmės, nėra maisto, kuris pats savaime pagerina sveikatą, bet nėra ir tokio, kuris po pirmojo karto „sugadina“ žmogaus sveikatą. Svarbu, kaip dažnai, kiek, kada valgyti, kokia proporcija tarp vienų ar kitų produktų turėtų būti. 

Viena aišku, „pramoginis“ maistas negali ir neturi pakeisti pagrindinių maisto produktų. Svarbu kuo dažniau šviežią maistą gaminti patiems, vengti perdirbto, rafinuoto, riebaus, sūraus, saldaus maisto. Taigi išimčių gali būti, tačiau svarbu, kad tai netaptų taisykle“, – pastebi gydytoja.

K. Jasmontienė pateikia pavyzdį, kaip būtų galima tinkamai sudėlioti mitybos racioną.

„Lėkštės modelis“ padeda iliustruoti, kokią dalį maisto racione turėtų užimti skirtingi produktai. 

Rekomenduojama, kad daržovės užimtų bent 40 procentų lėkštės turinio, jos būtų kuo įvairesnių spalvų, sezoninės. Taip pat apie vieną ketvirtadalį lėkštės turinio turėtų apimti angliavandeniais turtingi maisto produktai. Rekomenduojama valgyti pilno grūdo kruopas, ruginę duoną dažniau nei bulves ar makaronus. 

REKLAMA

Vertėtų neužmiršti ir baltymų turinčių maisto produktų. Rekomenduoja dažniau valgyti augalinės ir kuo įvairesnį gyvūninės kilmės maistą, reikalinga ir žuvis, ypač riebi. Maždaug vieną ketvirtadalį lėkštės turinio užkandžiams gali užimti švieži vaisiai – apie 200-300 gramų per dieną. 

Taip pat labai svarbus maisto ruošimo būdas – jeigu viską kepame, skrudiname, verdame aliejuje ar kituose riebaluose, net itin įvairi ir subalansuota mityba, vertingiausi maisto produktai nebetenka prasmės. Taigi virtas, troškintas, garuose, orkaitėje gamintas maistas bus palankus sveikatai“, – nurodo gydytoja.

Daugiau – nėra geriau 

Pašnekovė sako, kad vitaminų, mineralinių medžiagų vartojimas papildų forma yra reikalingas. Be to, Lietuvoje žmonės dažniausiai susiduria su vitamino D trūkumu. 

Visgi pabrėžiama, kad asmenys, norintys vartoti papildomus vitaminus, taip pat turėtų pasitarti su gydytojais.

„Dažniausiai Lietuvoje pasitaiko vitamino D hipovitaminozė (Hipovitaminozė – liguista būsena, kurią sukelia vitaminų trūkumas organizme – red. past.). Taip nutinka dėl retai pasirodančios saulės, o su maistu vitamino D gauname itin nedaug. Taigi šį trūkumą rekomenduojama kompensuoti papildais, idealu prieš tai atlikti vitamino D tyrimą, tuomet gydytojas paskirs tinkamą jo dozę.

Tyrimai rodo, kad lietuviai nepakankamai valgo žuvies, omega-3 riebalų kitu būdu gauti negalime. Todėl žuvų taukus naudoti papildomai taip pat prasminga.

Vitaminų ar mineralinių medžiagų per didelis vartojimas sveikatos nepagerina, o perteklių organizmas pašalina, tad tame dalyvaujantys organai turi dirbti intensyviau. Valgant įvairų, sezoninį, šviežiai ruoštą maistą, gausime skirtingas maistines medžiagas. Dėl papildų poreikio visuomet saugiau pasikonsultuoti su gydytoju “, – pastebi K. Jasmontienė.

Sveikatos specialistai pandeminės situacijos akivaizdoje rekomenduoja iš anksto sudėlioti savo maisto pirkinių krepšelį, kad parduotuvėje žmonės praleistų  kuo mažiau laiko ir taip sumažintų riziką užsikrėsti koronavirusine infekcija.

Gydytoja dietologė K. Jasmontienė dirba Druskininkų ir Alytaus ligoninėse, taip pat privačioje klinikoje.


Rašyti komentarą...
S
Stora
2021-03-10 11:55:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Apie vežimėliais vežamą maistą.Pavyzdžiui mes važiuojame apsipirkti vieną kartą į mėnesį,perkame maisto daug,o gal geriau pirkti kasdien ir po mažai?gal tada atrodys kad mažiau ir valgai?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų