Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnyba ir toliau ruošiasi galimam pavasariniam potvyniui. Vakar tarnybos specialistai sukvietė dar 2005 metais vasarą per potvynį skendusių sodų bendrijų pirmininkus.
Anot Civilinės saugos tarnybos vedėjo Rimanto Imbraus, pirmininkai sukviesti tam, kad būtų atnaujinti kontaktai, jei potvynis vis dėlto įvyktų.
"Nuo 2005 metų praėjo daug laiko, pasikeitė kai kurie pirmininkai. Norint koordinuoti darbą ir laiku suteikti informaciją sodų bendrijų gyventojams, turime žinoti, į ką kreiptis įvykus stichinei nelaimei", - aiškino R. Imbrus.
Anot jo, po pokalbio su Klaipėdos sinoptikais paaiškėjo, jog didesnio atšilimo galima tikėtis nebent antroje kovo mėnesio pusėje.
Jei, kaip ir 2005-aisiais, vanduo į Klaipėdą plūstų nuo Kretingos, uostamiestį jis pasiektų po 6 valandų. Anot Civilinės saugos tarnybos specialistų, tiek laiko yra pakankamai tam, kad apie gresiantį pavojų būtų iš anksto perspėti sodų bendrijų gyventojai. 2005 metais potvynis daugiausiai žalos pridarė "Jūratės", "Baltijos", "Draugystės" ir "Dobilo" sodų bendrijoms.
Jų pirmininkams susitikimo metu buvo padalinti lankstinukai su informacija, kaip reikėtų elgtis potvynio metu.
Susitikimas nuvylė
Po susitikimo su Civilinės saugos tarnybos specialistais bendrijų pirmininkai neslėpė nusivylimo. Anot jų, iš reikalingų institucijų jokios naudos nebuvo 2005 metais, vargu ar bus ir šiemet, jei potvynis įvyktų.
Pirmininkams nerimą kelia Danės ledo storis. Esą staiga atšilus Danėje gali kilti ledų sangrūdos ir vandens lygis, kuris pridarytų bėdos šalia įsikūrusiems sodams. Tačiau šios galimos grėsmės niekas neketina spręsti. R. Imbraus teigimu, tikimasi, kad tirpstančius ledus srovės nuneš į marias.
Civilinės saugos tarnybos vedėjas negalėjo atsakyti į "Vitės valdų" atstovo klausimą, kokios institucijos rūpinasi tuo, kad potvynis neįvyktų. Tai yra ar tikrinama užtvankų būklė, ar rūpinamasi, jog pavasarį užtvankų vanduo būtų nuleistas ir nekeltų grėsmės.
Šie klausimai kiekvieną pavasarį ramybės neduoda Žolynų gatvės daugiabučių, individualių namų ir kotedžų gyventojams, kurie 2005 metais taip pat skendo.
Į šį klausimą konkretaus atsakymo nesulaukta.
Skęs visa Vakarų Lietuva?
Potvyniui ruošiamasi ir Klaipėdos bei Tauragės apskrityse. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Operacijų centro pareigūnai susitikime jau kalbėjo apie potvynio galimybes Nemuno upės baseine, ledų sangrūdas ir jų likvidavimą, žvalgybą iš oro potvynio teritorijoje, tiltų apsaugą, žmonių ir turto gelbėjimą.
Taip pat aptarė pagalbos teikimo tvarką, pajėgų išdėstymą, vadovavimo ir veiksmų koordinavimo klausimus. Pasak Operacijų centro vadovo Artūro Račkausko, visos institucijos turi sutelkti savo pajėgas padėti nukentėjusiems nuo potvynio gyventojams, į jų pagalbos šauksmą reaguoti kuo operatyviau.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra parengęs galimiems potvyniams Nemuno baseine veiksmų planą, koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgas potvynių zonose. Be to, siekdami iš anksto prognozuoti ir įvertinti galimo potvynio grėsmę, pareigūnai rengia potvynio zonos Nemuno žemupyje kompiuterinius ir topografinius žemėlapius.
Kovo 4 dieną Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizuoja tarpinstitucinį pasitarimą dėl pasirengimo potvyniui. Jame numatoma aptarti ir įvertinti ministerijų, kitų institucijų ir savivaldybių pasirengimą galimam potvyniui Nemuno baseine.
Didžiausias šimtmečio potvynis Nemuno žemupyje buvo 1958 m., jo metu buvo apsemta 57 000 ha teritorija, 1979 m. - 30 tūkst. ha, 1994 m. - 40 tūkst. ha, 19 kaimų, 168 sodybos, nukentėjo 656 gyventojai.
Vaida JUTKONĖ
