Tiesa, A. Radvilavičius tikina, kad tų įspėjimų nesureikšmino, nes kelionė buvo turistinė. Politologai aiškina, kad socialdemokratų savisaugos instinktai Rusijos atžvilgiu visada buvo silpnesni.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Jekaterinos rūmai paliko mus be žado. Nuotraukose to perteikti neįmanoma“ – tokiu užrašu ir nuotrauka savo „Facebook“ paskyroje 2018 metais pasidalijo dabar jau Seimo narys, socialdemokratas Audrius Radvilavičius. LRT duomenimis, politikas į Sankt Peterburgą ir Pskovą Rusijoje vyko po Krymo aneksijos, o kartu su juo keliavo ir dabartinės Seimo narės – socdemės Orinta Leiputė ir Birutė Vėsaitė.
„Sutikite, kad Sankt Peterburgas, kaip turintis gilias istorines šaknis, tikrai vertas pamatyti gyvai ir ta kelionės kryptis buvo pasirinkta grynai kaip pažintinė“, – tikino A. Radvilavičius.
Nuotraukose matyti – tiek Orinta Leiputė, tiek Birutė Vėsaitė galvą apsidengusios skaromis pozuoja vienoje iš cerkvių. Socialdemokračių socialiniuose tinkluose ir daugiau kelionės nuotraukų iš Pskovo.
Su jomis TV3 Žinioms susisiekti nepavyko, bet A. Radvilavičius sako, kad tai viena iš daugelio krypčių, kur jie keliavo su kolegomis iš socialdemokratų Kauno skyriaus. Nors Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo perspėjęs dėl galimų grėsmių, A. Radvilavičius teigia, kad 2018 geopolitinė situacija neprilygo dabartinei ir judėjimas į Rusiją ribojamas nebuvo.
„Tuo metu tai buvo nedraudžiama ir kadangi tai vis tiek turistinė kelionė, nelabai ir sureikšminom tas grėsmes“, – sakė parlamentaras
Tiesa, nei O. Leiputė, nei B. Vėsaitė, nei A. Radvilavičius parlamentarais tuomet nebuvo. B. Vėsaitė dirbo Seimo nario padėjėja, o O. Leiputė ėjo socialdemokratų pirmininko pavaduotojos pareigas, dirbo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja.
LRT duomenimis, dabartiniai parlamentarai su kitais kolegomis į kelionę vyko savo lėšomis. Kelionė į Rusiją tuomet kainavo 200 eurų.
Gyventojai vertina neigiamai
Kalbinti vilniečiai šia politikų kelione ne itin sužavėti:
„Ten nedraugiška šalis, tai ką ten veikti pas juos? Visada reikia galvoti, bet ką darant – ar į ekskursiją važiuojant, ar įstatymus priimant.“
„Aš būčiau taip nedariusi. Jų pasirinkimas toks, ką darysi.“
„Neturėjo tokio pavyzdžio rodyti ir tikrai nesutinku, ką jie padarė.“
„Kelionės į Rusiją turėtų nebeegzistuoti mūsų Lietuvos piliečiams, tuo labiau Seimo nariams.“
„Pažiūrėti miestą, architektūrinius objektus yra visada labai įdomu, bet dėl politinės esmės – gal ir ne, gal vis dėl to ne.“
„Neigiamai žiūriu, bet kultūra yra toks dalykas, kuris neturi sienų.“
Nesureikšmina politikai – nesureikšmina ir rinkėjai
Tiesa, Maskvą savo dukrai 2016-aisiais rodė ir dabar jau Seimo narys, socialdemokratas Giedrius Drukteinis. Anuomet portalui lrytas.lt politikas rusofašistų sostinę gyrė, dabar sako, kad dukrą į Maskvą vežėsi norėdamas parodyti blogio imperiją.
Į Maskvą dalyvauti seminaruose 2017 ir 2018 metais vyko ir socialdemokratas Saulius Čaplinskas. Rusijoje, Sočyje bent kartą žaisti šachmatais važiavo ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Valstybės reikalus Rusijoje tvarkė 2016 metais į Maskvą skridęs dabartinis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Tais pačiais metais dalykiniais tikslais į Rusiją skrido ir Seimo kancleris Algirdas Stončaitis.
Politologas Ainius Lašas sako, kad šios kelionės suprantamos, tačiau asmeninės parlamentarų kelionės į šalį agresorę – jau kita dimensija.
„Žmonės, kuriuos Rusija anksčiau intrigavo kaip tam tikra kultūrinė terpė ir po Krymo įvykių toliau visa ta inercija tęsėsi, ir toliau jiems kažkokių didesnių klausimų nekilo. Daugelis mąstė, kad tai tokia ribota Rusijos ir toliau čia nieko nebus, tai jei su tokiu mentalu žiūri ir galvoji, kad Rusijai tas Krymas gal net ir priklauso, nes kažkas kažkada atidavė neteisingai, tai tada to labai ir nesureikšmini“, – kalbėjo politologas.
A. Lašas aiškina, kad socialdemokratų savisaugos instinktai Rusijos atžvilgiu visada buvo silpnesni.
„Turbūt ir politinės, bendros nuostatos visada buvo pas socdemus daug stipresnės, kad reikia bendradarbiauti su Rusija, kad Rusija yra kaimynė – vienokia ar kitokia, bet mums reikia bendradarbiauti ir kažkaip kaimyniškai sugyventi“, – sakė politologas.
Jei politikai nemato tame problemos, anot politologo, tai nemato ir jų rinkėjai.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:











































































































































































































