Tūkstančiai šokėjų ir tūkstančiai žiūrovų pilnutėliame Šokių dienos stadione, sinchroniškai šokamos choreografinės kompozicijos - puikus reginys ir šokėjų, jų vadovų bei choreografų meistriškumo įrodymas. Ir dar - patriotizmo, galvojau, matydamas pakilius šokėjų veidus ir entuziastingus žiūrovų plojimus. Neabejotinai taip. Bet po renginio lėtai su minia slinkdamas iš stadiono, nugirdau taip pat labai simbolišką pokalbį. Pagyvenusi tautietė su būdingu "amerikonišku" akcentu klausia šalia žingsniuojančių berniokų šokėjų tautiniais rūbais: " Tai kada pas mus į Amerikę atvažiuosit?" . Po šokių dar sukaitęs vaikinukas dailiai tarmiuodamas jai ir sako: " Daba da ne. Reik gimnazijų pabaigt. Atvažiuosim, kai reikės darba ieškot!". Štai taip: tautietė- amerikietė norėjo apie šokius paklausti, o žmonės Lietuvoje , pasirodo, apie gyvenimo realybę net ir šokdami galvoja...
Šiomis dienomis aukščiausi politikai sako daug patosiškų kalbų, kelia vėliavas ir viešai meldžiasi Katedroje. Kad visi matytų, už Lietuvą. Tai visi ir mato. Matydami, nesunkiai apsisprendžia, ką darys, baigę gimnaziją. Gali būti, kad per kitą Dainų Šventę išeivijos šokėjų būrys bus daug gausesnis, nei šiemet. Bet vistiek- su švente, su Valstybės diena, mielieji!
Linas Balsys