Premjeras Algirdas Butkevičius po rinkimų žadėjo, kad pirmenybę teiks ne valstybinių įmonių vadovų lojalumui, o kompetencijai. Deja, šio pažado (kaip ir daugelio kitų) jam ištesėti kol kas nepavyko.
Verslo pasaulį sukrėtęs ūkio ministrės Birutės Vėsaitės sprendimas atleisti VšĮ „Versli Lietuva“ vadovą Paulių Lukauską nėra išskirtinis atvejis mūsų šalyje. Lietuvos ir kitų valstybių praktikoje politinių jėgų kaita neretai reiškia ir valstybinių įmonių valdymo pokyčius. Bet tokių tendencijų egzistavimas toli gražu nereiškia, kad politikų polėkis dalytis svarbias kėdes už parlamento ribų yra sveikintinas procesas.
Nors „Transparency International“ sudaryto korupcijos suvokimo indekse Lietuva lygiuojasi šalia tokių valstybių kaip Ruanda, aukščiausi pareigūnai neketina taisyti esamos padėties. Nuolatos deklaruojama, kad Lietuva orientuojasi į Šiaurės valstybių verslo aplinkos modelį, tačiau sunku patikėti, kad norint atleisti sėkmingai veikiančios įmonės vadovą Švedijoje ar Suomijoje tokių argumentų kaip „neturime ypač daug priekaištų“ ar „lėšas skirsto ne itin efektyviai“ pakaktų.
Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenimis, šiuo metu veikia 137 komercinės Valstybės valdomos įmonės (VVĮ). Oficialiame VKC tinklapyje rašoma, kad valstybės komercinio naudojimo turto vertė rinkos kainomis 2012 metų paskutinį ketvirtį sudarė daugiau nei 14 mlrd. litų, o tokio tipo įmonėse dirba daugiau nei 40 tūkst. gyventojų – apie 4 proc. visų darbo rinkos dalyvių.
Siekis pasodinti idėjiškai artimus žmones į karščiausias VVĮ kėdes neatrodo toks keistas matant, kad VVĮ vien 2012 metais sukūrė 430 mln. litų pelno. Suprantantys, kaip lengvai tokioje sumoje pasislepia viena kita dešimtis tūkstančių litų, suvoks ir galimus sunkiai paaiškinamų sprendimų motyvus. Kita vertus, nemaža tikimybė, kad aukšti postai strategiškai svarbiose įmonėse suteikiami kaip atlygis už vienokią ar kitokią paramą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriaus Egidijaus Barcevičiaus teigimu, postų dalijimas politiškai artimiems asmenims gali būti pateisinamas tik politinio pasitikėjimo pareigybėms, nes tokia praktika politinėms partijoms padeda įgyvendinti savo programas. „Tačiau vadovai, kurie nebeina šių pareigų, turi būti skiriami atsižvelgiant į jų kompetenciją ir vertinami vadovaujantis darbo rezultatais“, – pasakojo viešojo administravimo ekspertas. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad visų Lietuvos politinio spektro partijų valdymo metu pasitaikydavo atleidimų, turinčių politinį atspalvį.
Penki per pusmetį
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ duomenimis, praėjus pusei metų nuo parlamento rinkimų pasikeitė trijų valstybės valdomų įmonių ir dviejų agentūrų vadovai. Pirmasis pokyčius po rinkimų pajuto dabar jau buvęs Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Nors pastarasis postą paliko savo noru, dar nesusiformavus naujai Vyriausybei E. Gentvilas žiniasklaidai pasakojo, kad viena iš apsisprendimo priežasčių – supratimas, kad susitarti su nauja valdžia neišeis.
Metų pradžioje postus paliko Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVO) ir parodų rūmų „Litexpo“ vadovai Tomas Vaišvila ir Darius Aleknavičius. Nors jie nebuvo oficialiai atleisti, žiniasklaidoje buvo užsimenama, esą sulaukė raginimų atsistatydinti.
Be skandalingai atleisto VšĮ „Versli Lietuva“ vadovo P. Lukausko, darbovietę teko pakeisti ir su viešaisiais pirkimais susijusios agentūros vadovei Jurgitai Kuklierienei. Iki šių metų kovo pabaigos CPO LT (Centrinės perkančiosios organizacijos) vadovės pareigas laikinai ėjusi J. Kuklierienė nelaimėjo konkurso agentūros vadovo pareigoms eiti. Ji nuo 2007 metų vadovavo CPVA (Centrinės projektų valdymo agentūros) Pirkimų sprendimų skyriui, kuris šių metų lapkritį tapo CPO LT. Iš darbo pasitraukusių asmenų valdomos įmonės 2012-aisiais dirbo pelningai, o agentūrų veiklos rezultatai ekspertų buvo vertinami palankiai.
Klaipėdos jūrų uosto vadovo poziciją atiteko socialdemokratui Arvydui Vaitkui. TVO vairą perėmė teisininkas Gediminas Almantas, kuris 2010 metais Lietuvos žiniasklaidai pasakojo esąs nusivylęs didžiąja visuomenės dalimi ir nematąs tėvynės ateities, o kol yra noras ir iniciatyva dirbti, Lietuvoje save dabartinis oro uosto vadovas tuomet sunkiai įsivaizdavo. „Litexpo“ vadovo pareigas laikinai eina buvęs šios įstaigos vadovas Aloyzas Tarvydas, kuris Parodų rūmams vadovavo nuo 1987 iki 2011 metų.
Praėjusią savaitę Ūkio ministerijos sprendimu pakeista bendrovės „Toksika“ valdyba. Anot ministerijos, pastarieji nesugebėjo užtikrinti, kad valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektas būtų pabaigtas laiku.
Pagunda kyla visiems
Nors esame linkę manyti, kad kaimyno „žolė žalesnė“, situacija VVĮ postų dalijimo atžvilgiu panaši visame regione. Latvijos viešosios politikos analitinio centro „Providus“ vyresnysis ekspertas Valtas Kalninis savaitraščiui pasakojo, kad VVĮ vadovų kaita po rinkimų įprasta ir Latvijoje. „Ne visada aišku, ar žmonės apdovanojami, tačiau pastebima praktika, kuomet partijai ištikimiems asmenims suteikiamos aukštos pozicijos. Žinoma, tai nevyksta visose valstybinėse įmonėse, tačiau reiškinys gana įprastas ir tai tęsiasi jau kurį laiką“, – pasakojo ekspertas. Pašnekovas patikino, kad tokią praktiką daugiau ar mažiau taiko visos politinės partijos.
Anot Lenkijos viešosios politikos instituto eksperto Adamo Sawickio, padėtis ne ką geresnė ir Lenkijoje. A. Sawickis savaitraščiui pasakojo, kad VVĮ įmonių vadovų postų dalyba gaji ne tik po centrinės valdžios rinkimų, bet ir išrinkus savivaldą. „Naujai išrinkta centrinė valdžia savo rėmėjus dažniausiai apdovanoja aukščiausiomis pozicijomis valstybinėse agentūrose, kurios disponuoja stambiomis lėšomis“, – sakė ekspertas.
Paklaustas, kaip būtų galima spręsti šią problemą, A. Sawickis teigė, kad vienintelė išeitis – skaidrumas. „Deja, tačiau Lenkijoje nematyti politinės valios, reikalingos sukurti stipriai antikorupcijos strategijai“, – dėstė A. Sawickis.
Pavyzdys – Skandinavija
Paklaustas kokia valstybė galėtų būti laikoma pavyzdžiu, V. Kalninis sakė vienareikšmiškai atsakyti į tokį klausimą negalintis. Tačiau, kaip skaidrumo pavyzdį įvardijo Suomijos praktiką. „Suomijoje taikoma sistema, bent jau išoriškai atrodo labai profesionali ir besiremianti sveiku protu“, – sakė ekspertas.
Su V. Kalniniu sutiko ir A. Sawickis. Pastarasis gyrė Skandinavijos šalių praktiką valdant valstybines įmones. „Suomijoje pareigūnai privalo viešai pateikti savo santykių su valdžios atstovais ataskaitą. Tokiu būdu išvengiama atveju, kuomet į VVĮ įdarbinama visa giminė“, – ironizavo A. Sawickis.
V. Kalninio nuomone, VVĮ postų dalijimas ištikimiems asmenims yra globali problema. „Politikams visame pasaulyje kyla pagundų viešus resursus ir VVĮ naudoti kaip priemonę partijos rėmėjams pamaloninti, tačiau šalyse, turinčiose stiprias nešališkumo ir profesionalumo tradicijas, tokioms pagundoms sugebama atsispirti“, – aiškino V. Kalninis.
FAKTAI: Valstybės įmonės
• Valstybės valdomų įmonių portfelio rinkos vertė 2012-aisiais – 14,1 mlrd. litų
• Skaičiuojama, kad 2012 m. valstybės valdomų įmonių tiesioginis indėlis į valstybės ūkį sudarė apie 3 proc. Lietuvos BVP • Skaičiuojama, kad valstybės valdomos įmonės pernai sukūrė 3,4 mlrd. litų pridėtinės vertės • Pelningiausia valstybės valdoma įmonė 2012 m. – 167 mln. litų pelno uždirbę „Lietuvos Geležinkeliai“
Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/lojalus-partinis-ar-saltakraujis-ekspertas-39558.html#ixzz2UYbib6Kx
