Kita priežastis – dažnesnės virusinės infekcijos, dėl kurių sumažėja kvėpavimo takų gleivinių atsparumas bakterijoms. Tačiau nuo šios žaibiškai progresuojančios ligos gali apsaugoti skiepai.
Ypač grėsminga vaikams
Meningokokinė infekcija pavojinga visiems asmenims, tačiau grėsmingesnė vaikams. Daugiametė sergamumo analizė pagal amžiaus grupes rodo, kad dažniausiai serga vaikai iki 1 metų amžiaus.
NVSC duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 13 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų – 5 vaikams. Šiemet sausio–spalio mėn. – 14, iš jų – 8 vaikams.
Lietuvoje 2022 m. nuo B tipo meningokokinės infekcijos buvo paskiepyta 75,19 proc. vaikų iki vienerių metų amžiaus (2021 m. – 76,09 proc.).
„Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nuo meningokokinės infekcijos paskiepyti bent 90 proc. vaikų iki vienerių metų amžiaus. Lietuvoje šis rodiklis dar nėra pasiektas, tad noriu paraginti tėvelius atsakingai priimti sprendimus dėl skiepų ir apsaugoti vaikus nuo ligų, kurių galima išvengti pasiskiepijus“, – pranešime spaudai ragina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Primename, kad Lietuvoje nuo B tipo meningokokinės infekcijos kūdikiai skiepijami nuo 2018 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 3 mėn., 5 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus kūdikiai. Savo lėšomis pasiskiepyti gali visi asmenys, tiek vyresni vaikai, tiek suaugusieji.
Tėvai ar globėjai, norintys paskiepyti savo vaikus ar pasiskiepyti patys, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Svarbu žinoti, kad šaltuoju metų laiku apsisaugoti nuo šios infekcijos padeda ir patalpų valymas, vėdinimas bei higienos laikymasis.
„Meningokoko bakterija yra neatspari aplinkos poveikiui ir greitai žūsta, todėl patalpas (ypač kur būna daug žmonių) rekomenduojama dažnai vėdinti ir valyti drėgnu būdu. Taip pat svarbu dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo“, – profilaktikos priemones primena NVSC atstovė.
Artimai bendravusiems su ligoniu būtina profilaktika
Meningokoko infekcija plinta tik artimo sąlyčio su sergančiuoju metu (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyras patekus į kito žmogaus burną ar nosį). Todėl, kad būtų užkirstas kelias tolesniam infekcijos plitimui, ja susirgus svarbu nustatyti, su kuo artimai bendravo susirgusysis.
NVSC specialistai epidemiologinio tyrimo metu nustatę artimą sąlytį turėjusius asmenis, skiria jiems profilaktines priemones – siuntimą pas gydytoją, kuris paskirs vaistus. Paprastai sąlytį turėjusiais laikomi susirgusių asmenų šeimos nariai, suolo draugai, kiti klasės ar grupės vaikai, su kuriais susirgusysis glaudžiai bendravo (valgė iš tų pačių indų, dalinosi higienos priemonėmis ar kitais daiktais, per kuriuos į organizmą galėjo patekti susirgusiojo seilių, nosies išskyrų).
Visiems kitiems ugdymo įstaigos nariams – kitų klasių mokiniams, mokytojams, neįtrauktiems į sąlytį turėjusių asmenų sąrašą, profilaktikos priemonės netaikomos. Visgi kurį laiką patariama atidžiau stebėti savo sveikatą, prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
