Medikai patvirtina, sergančiųjų pastarosiomis dienomis gerokai padaugėjo. Iš visų besikreipiančių vien Šeškinės poliklinikoje, trečdalis kenčia nuo kosulio, gerklės skausmo, slogos, yra kamuojami karščio. Medikai pastebi, kad daugėja žmonių, kurie ateina peršalimui jau pažengus – kosėdami ar čiaudėdami po dvi–tris savaites. Šeškinės poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja sako – baisiausia, kad daugėja žmonių užsiimančių savigyda.
„Bet dar blogiau, kada jau pacientai labai mėgsta vartoti antibiotikus. Nes yra tipiškas virusinis susirgimas. Bet dėl kažkokių priežasčių jie turi namie tų antibiotikų, labai dažnai prašo antibiotikų, nes labai nori greitai išeiti į darbą.
Labai daug kas nenori imti nedarbingumo pažymėjimo. Kadangi nukenčia materialiai. Ir tada jau gydosi savigyda. Ateina pas mus tada, kai jau vystosi komplikacijos“, – pasakojo Šeškinės poliklinikos skyriaus vedėja Natalija Šervytientė.
Tą patį pastebi ir farmacininkai. Pastaruoju metu besikreipiančiųjų vaistų nuo peršalimo kone padvigubėjo. Vaistininkams tenka paprakaituoti, kol įkalba pacientus eiti į polikliniką.
„Labai daug žmonių, labai daug. Ir vos tik sulaukiam kažkokių pirminių peršalimų, ir žmogus tada pradeda arba rūpintis imunitetu, arba galvoja, kad jam tarsi reikia antibiotikų. Bet juk tai nėra bakterija, ir antibiotikais mes gydom bakterijas. O tai būna tas paprastas peršalimas“, – tikino vaistininkė Kristina Zacharevič.
Labai dažnas žmogus, kaip sako medikai, nė neskiria, kas yra gripas, ir kas yra peršalimas. Gripas, kaip paaiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai, žmogų pakerta ūmiai, vos per dvylika valandų. Karščiavimas būna daugiau nei trisdešimt aštuoni laipsniai, šaltkrėtis, kamuoja galvos skausmas.
Specialistė sako, kad besiskundžiančiųjų tokiais simptomais ėmė daugėti. Nors iki epidemijos dar toli, sergančiųjų šiemet, palyginti su pernai spalio paskutinėmis dienomis, daugiau. Šiuo metu užregistruoti per trisdešimt gripo atvejų. Aštuoniasdešimt procentų visų sergančiųjų – suaugę. Daugiausia gripo atvejų apie Kauną. Du žmonės dėl viruso sukeltų komplikacijų gydomi ligoninėje.
„Didžiausios įtakos turi orų permainos. Daugiau susiburiame kolektyvuose, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Nesilaikome ir higienos taisyklių uždaroje patalpoje dešimčiai minučių praverti langą. Įleisti gryno oro. Taip pat kosėjimo, čiaudėjimo etiketas, pakartotinai nenaudoti vienkartinių servetėlių“, – kalbėjo visuomenės sveikatos specialistė Asta Skirckienė.
Jeigu gripas kerta labiau suaugusius, peršalimo ligos į lovą guldo daugiau vaikų. Dar daugiau sergančiųjų prognozuojama po Vėlinių, esą žmonės mažiau paiso savo sveikatos, pervargsta, netinkamai rengiasi ir čiaudi, kosėja minioje.
Nuo gripo, kaip sako medikai, vienintelė apsauga – skiepas, ir tą daryti reikia jau dabar. Nes imunitetas susiformuoja tik maždaug po dviejų savaičių. Pernai nuo gripo Lietuvoje mirė keturiolika žmonių.
