Dėl Panevėžį dvyliktą kartą drebinusio tarptautinio džiazo festivalio „Jazz fontanas“ gali kilti nemenkas tarptautinis skandalas. Negavusi vizų į renginį neatvyko gausi Baltarusijos delegacija – kone keturios dešimtys muzikantų ir kultūros reikalus kuruojančių Minsko valdininkų. Kas pastojo kelią į Panevėžį išsirengusiems jauniesiems džiazo virtuozams?
Triukšmas dėl vizų
Panevėžį dvyliktą kartą drebinusio tarptautinio džiazo festivalio „Jazz fontanas“ organizatorius Rimantas Bagdonas neatmeta, kad dėl šiųmečio renginio gali kilti nemenkas tarptautinis skandalas.
Dėl to, kad džiazo gerbėjai festivalyje neišvydo į programą įtrauktų atlikėjų iš Baltarusijos, R. Bagdonas kaltina Lietuvos kultūros ministeriją nesugebėjus Lietuvos ambasadai Baltarusijoje laiku nusiųsti prašymo džiazo muzikantams išduoti nemokamų vizų.
R. Bagdono žiniomis, ministerija išsiųstame prašyme nurodė ne tą kolektyvą.
Tokius kaltinimus Kultūros ministerija atmeta. Jos atstovės Linos Zalieckaitės teigimu, tikslus prašymas ambasadą pasiekė laiku, tai yra dar balandžio pabaigoje.
Valdininkė teigia esanti apšmeižta ir perspėja festivalio organizatorių, kad svarstanti savo garbę ginti teisme.
Tačiau Lietuvos ambasada Baltarusijoje patvirtino, kad svarbus dokumentas, galėjęs atverti Baltarusijos džiazmenams kelią į Lietuvą, ją pasiekė gerokai vėliau, nei tvirtina ministerijos klerkė. Išduoti vizų tiesiog nespėta.
Viešbutis liko tuščias
R. Bagdonas už patirtą gėdą prieš baltarusius ïr jų pasirodymo laukusius festivalio žiūrovus atsakomybės reikalauja iš Kultūros ministerijos.
Praėjusį savaitgalį Bendruomenių rūmuose nuskambėjusio tarptautinio festivalio organizatorius tvirtina patyręs ir moralinių, ir materialinių nuostolių. 37-ių žmonių delegacijai iš Baltarusijos R.
Bagdonas dar prieš pusantro mėnesio rezervavo vietas viename miesto viešbučių, užsakė maitinimą kavinėje.
Praėjusiais metais festivalio didįjį prizą laimėję baltarusiai turėjo atidaryti šiųmetę džiazo šventę ir varžytis net penkiose kategorijose.
Tačiau tarp susirinkusių maždaug 200 džiazo atlikėjų baltarusių nebuvo.
Džiazo gerbėjai scenoje išvydo tik Rusijos ir Lietuvos atstovus. Likus vos penkioms dienoms iki festivalio organizatorius pasiekė žinia, kad Baltarusijos atlikėjai liko be vizų.
Mynė ambasados slenkstį
R. Bagdonas Baltarusijos delegacijos vizomis į Lietuvą pradėjęs rūpintis dar gerokai prieš festivalį. Balandžio viduryje jis kreipėsi į Kultūros ministeriją ir prašė tarpininkauti, kad 37-iems žmonėms būtų išduotos vizos be žyminio mokesčio. Į Panevėžį planavusioje atvykti delegacijoje turėjo būti Minsko muzikos mokyklos bigbendas, pedagogai, kultūros reikalus kuruojantys Minsko valdininkai. Ministerija organizatorių patikino nedelsusi.
„Kai sužinojau, kad ministerija ambasadai išsiuntė prašymą, paskambinau baltarusiams, kad nueitų vizų. Ten jie išgirdo, kad jokio prašymo nėra“, – „Sekundei“ pasakojo R. Bagdonas.
Jis vėl skambino ministerijai. Šioji sutiko laišką pakartoti. Šį kartą prašymas buvo išsiųstas ne tik faksu, bet ir elektroniniu paštu. Tačiau į Lietuvos ambasadą Minske nukulniavęs delegacijos vadovas – muzikos mokyklos direktorius – išgirdo vėl tą patį.
Netekęs kantrybės R. Bagdonas dar kartą kreipėsi į Kultūros ministeriją. Jos poziciją menininką gerokai supykdė.
„Sakau, gal pasidomėkit, kodėl jūsų raštų ambasada negauna, o man atkirto, esą čia ne ministerijos reikalas. Ji neva padarė viską, bet bus tokia maloni, kad dar kartą išsiųs, tik – jau paskutinį. Kitaip tariant, leido suprasti, kad skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas“, – piktinosi R. Bagdonas.
Anot jo, ir trečias kartas buvo nesėkmingas. Tuomet pareikalavęs jam atsiųsti mįslingai nenueinantį prašymą. Jį gavęs persiuntė Baltarusijos delegacijos vadovui, o šis jį įteikė Lietuvos ambasadai Minske.
Apkaltino žioplumu
Vis dėlto į Lietuvą susirengusiems muzikantams teko iškrauti lagaminus. Vizos baltarusiai būtų sulaukę tik gegužės 15-ąją, tai yra po festivalio praėjus trims dienoms.
Pasak R. Bagdono, nesusipratimą išsiaiškinti nusprendęs delegacijos vadovas atskleidė neįtikėtiną dalyką: Kultūros ministerija ambasadai iš tiesų nusiuntė tris prašymus, tačiau neva juose buvo nurodžiusi ne tą kolektyvą.
Prašymus į ambasadą siuntusią Kultūros ministerijos atstovę L. Zalieckaitę R. Bagdonas apkaltino nepataisomu žioplumu. Valdininkės pozicija muzikantą apstulbino.
„Per kažkieno žioplumą nesulaukiau žmonių iš Baltarusijos, o kai ministerijos darbuotojai pareiškiau, kad įvyko tarptautinis skandalas, dar pagrasino mane į teismą paduoti už šmeižtą“, – piktinosi organizatorius.
Vis dėlto džiazo virtuozas nesirengia kultūros ministrui skųsti pavaldinių. Muzikas mano nieko nelaimėsiantis, mat jo renginys – per menkas, kad atkreiptų dėmesį. „Jei tai būtų ne Panevėžio festivalis, o valstybinės reikšmės įvykis, gal klaida susidomėtų ir specialiosios tarnybos“, – apmaudo neslepia R. Bagdonas.
Tačiau jis neatmeta, kad skandalą gali pakelti patys baltarusiai.
„Stresą patyrėme ir mes, ir Baltarusijos delegacija. Vaikai verkė sužinoję, kad į Lietuvą negalės važiuoti. Pernai „Jazz fontane“ dalyvavo 20 baltarusių, jie liko sužavėti renginio meniniu lygiu, grįžę namo išreklamavo Lietuvą, todėl šįmet į Panevėžį panoro atvažiuoti dvigubai daugiau žmonių. Reikėjo tik labai aukšto valdininko skambučio į ambasadą ir per dvi valandas būtų vizas išdavę“, – apmaudą liejo organizatorius.
Džiazmenui grasina teismu
R. Bagdonas tvirtina paskutinį kartą rūpinęsis vizomis Baltarusijos atstovams. Jis teigia daugiau į tokią avantiūrą nebesileisiantis.
„Kitąmet nebeapsiimsiu kviesti baltarusių arba mokėsiu kam nors pinigus, kad tą darbą nudirbtų.
Lengviau gauti vizą į mėnulį nei iš Baltarusijos į Lietuvą“, – atsižada džiazmenas.
Kultūros ministerija kratosi muziko mestų kaltinimų žioplumu. Vyresnioji specialistė L. Zalieckaitė džiazo muzikantui siūlo teisybės ieškoti Baltarusijoje.
„Lietuvos ambasada viską gavusi, viskas gerai, pats R. Bagdonas nežino, ko nori. Nežinau, kodėl jis nori skandalo. Aš jam pasakiau, kad jei mane šmeiš, kreipsiuos į teismą“, – „Sekundei“ teigė L. Zalieckaitė.
Kaip tikino darbuotoja, jau pirmasis jos išsiųstas prašymas pasiekė Lietuvos ambasadą Minske.
„Ambasada patvirtino man, kad balandžio 26-ą dieną, kai aš ir išsiunčiau, gavo prašymą ir visų 37-ių asmenų sąrašą“, – aiškino valdininkė.
R. Bagdonui reikalaujant, tą patį prašymą vėliau dar kartą siuntė jos kolegės. Festivalio organizatoriaus įtarimus, kad rašte buvo nurodytas kitas kolektyvas, L. Zalieckaitė vadina laužtais iš piršto.
„Jūs man paaiškinkit, kaip galima būtų prikabinti prie tokio prašymo kitą žmonių sąrašą? Nesuprantu, ko šitas žmogus nori“, – stebisi ministerijos atstovė.
Ji mano, kad atsakymo, kodėl muzikų delegacija neatvyko į Panevėžį, festivalio organizatoriams vertėtų ieškoti ambasadoje.
„Kultūros ministerija tik parašė tarpininkavimo raštą, o duoti vizą ar ne, sprendžia tik pati ambasada. Vizas padaro per dešimt dienų. Vadinasi, ambasada būtų suspėjusi jas išduoti iki festivalio. Galbūt tai buvo pačios ambasados sprendimas vizų neišduoti“, – svarsto L. Zalieckaitė. _________________________________________ Prašymą gavo per vėlai
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius
Informuojame, kad Lietuvos ambasada Baltarusijoje Kultūros ministerijos raštą gavo gegužės 2 d. Tokio dydžio grupę ambasada gali užregistruoti priduoti dokumentus maždaug po 13–14 dienų nuo rašto gavimo. Ambasados ištekliai nepakankami aptarnauti visų besikreipiančiųjų – konsulinis padalinys pajėgus per darbo dieną aptarnauti apie tūkstantį pareiškėjų. Atvejai, kai dokumentai vizoms gauti pateikiami pavėluotai, dažni, todėl suprantame besikreipiančiųjų rūpesčius ir maloniai prašome visus, organizuojančius renginius, kur dalyvaus svečiai iš Baltarusijos, kreiptis bent prieš mėnesį, nurodant renginio pobūdį bei atliekant kitus šiuo atveju reikalingus formalumus. _________________________________________ Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
