„Tai subtilus klausimas. Mano akimis tai nėra pateisinama. Visgi tai įgyja labai konkrečią komercinę formą ir tuomet labai aiškiai klausiu, ar tikrai jie gavo sutikimą iš visuomenės, kuri iš esmės ir yra tas mokesčių mokėtojas, kuris ir finansuoja LRT išlaikymą, kad galėtų reikšti savo protestą būtent tokia forma“, – interviu BNS teigė G. Nausėda.
„Yra kitokios protesto reiškimo formos, bet ši forma susijusi su pinigais ir tada natūraliai kyla klausimas – o kas suteikė tokį leidimą?“ – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Seimui pradėjus svarstyti siūlymą LRT tarybai sudaryti galimybę lengviau atleisti įstaigos generalinį direktorių, nacionalinio transliuotojo žurnalistai ir kiti darbuotojai pernai gruodžio pradžioje paskelbė protesto akciją už žodžio laisvę, kuomet eteryje skelbiamos tylos minutes ir reikalaujama politikų patraukti rankas nuo įstaigos.
G. Nausėdos teigimu, tiesiogiai susieti pataisas, kuriomis buvo siekiama lengvinti transliuotojo vadovo atleidimą, su žodžio laisvės varžymu yra neteisinga.
„Iki ankstesnės valdančiosios koalicijos daugumos egzistavo panašios nuostatos arba panašūs principai (kaip buvo siūloma keisti pataisomis – BNS). Paskutinę minutę jie buvo pakeisti (...) ta linkme, kad LRT vadovo atleidimas būtų sudėtingesnis. Tai dabar tiesiog grąžinamas status quo. Tai aš tada norėčiau paklausti tų, kurie protestuoja – kodėl jūs neprotestavote iki 2024-ųjų metų pabaigos, nes buvo panašios aplinkybės?“ – teigė šalies vadovas.
Tuo metu Seimui sudarius darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas, tačiau Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkei pranešus, kad dviejų organizacijų atstovai nebedalyvaus tolimesniuose jos posėdžiuose, kol į grupės sudėtį nebus įtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos, G. Nausėda teigė, jog „tai tikrai nekvepia konstruktyvumu“.
„Jeigu visos pusės norėtų konstruktyvumo, aš manau, tą konstruktyvumą tikrai būtų galima įgyvendinti. Bet šiuo atveju aš matau, kad protestai toliau tęsiasi, tiktai jie įgyja kitas formas – ir šiuo atveju skundai dėl neįtraukimo, po to įtraukus pasitraukimas ir apkaltinimas, kad iš anksto jau viskas nuspręsta. Na, tai tikrai nekvepia konstruktyvumu“, – sakė prezidentas.
Savo ruožtu daliai visuomenės bei žurnalistų siūlant depolitizuoti LRT tarybą, šalies vadovas teigia, jog tai, kad narius deleguoja skirtingos, tarpusavyje nesusijusios institucijos leidžia užtikrinti tarybos nepriklausomumą.
„Pats principas, kuomet (tarybos narius – BNS) skiria ir opozicija, ir pozicija, ir prezidentas, ir visuomeninės organizacijos, jis, man atrodo, diversifikuoja pačią LRT tarybos sudėtį ir atitinkamai leidžia manyti, kad tai yra pakankamai depolitizuota institucija“, – BNS sakė G. Nausėda.
Jis kartu pabrėžė nedarantis įtakos LRT tarybos nariams, kuriuos delegavo Prezidentūra: „Galiu pasakyti, kad tuos narius, kuriuos skyriau aš, aš jiems jokios įtakos nedarau“.
Šalies vadovas taip pat paneigė anksčiau viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog atleidus dabartinę LRT vadovę į šias pareigas galėtų būti siūlomas jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Kaip skelbė BNS, Seimas gruodžio pabaigoje sudarė darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas, kaip reikėtų tobulinti nacionalinio transliuotojo valdyseną.
Jai priklauso 12 politikų ir trijų žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės. Dalyvauti grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
