„Viskas yra tvarkoje, jokių nuoskaudų neturime“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.
„Tai yra labai svarbios premijos, tai yra žmonės, kurie yra tikrai nusipelnę Lietuvos kultūrai, ir aš noriu, kad tą dieną, kai jiems bus teikiamos premijos, jie jaustųsi gerai“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad sprendimą perkelti ceremoniją į Sapiegų rūmus priėmė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija.
Pačias premijas irgi turėtų teikti ne prezidentas.
Komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas ir šiemet rudenį vykusio kultūrininkų protesto vienas lyderių Arūnas Gelūnas teigė, kad toks sprendimas yra „sąmoningas ir vertybiškai pagrįstas“.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai paprastai teikiami Prezidentūroje Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Jas dažniausiai teikdavo pareigas einantis prezidentas.
Kultūrininkai rudenį protestavo prieš valdančiųjų sprendimą Kultūros ministerijos portfelį perleisti „Nemuno aušrai“, dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos šešios 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos. Kitąmet tai bus beveik 60 tūkst. eurų.
BNS rašė, kad gruodį paskelbta, jog Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas ir kino režisierius Ignas Miškinis, operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris ir dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.
Dalis šių metų laureatų BNS sakė dar svartysiantys, ar priimti premiją iš G. Nausėdos rankų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
