Toks tokį sutiko
Nužudytoji Rita P. pas A. Petkevičių atsikraustė gyventi pernai pavasarį. Ką ten atsikraustė – tiesiog kartu su kitais sugėrovais užsuko išgerti ir liko. Mat grįžti neturėjo kur. Moteris buvo ištekėjusi, pagimdė tris vaikus, bet įjunko į taurelę, tad socialinės ir vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai vaikus apgyvendino vaikų globos namuose, kur jie auga iki šiol. O išsiskyrusi su vyru Rita P. klaidžiojo po landynes, kol pagaliau „prisišvartavo“ pas Antaną P., taip pat mielai išlenkiantį taurelę.
Tik viena bėda – girtas Antanas tapdavo viskuo nepatenkintas, o savo įniršį dažniausiai išliedavo ant vargšės sugyventinės galvos. Neretai kaimynai matydavo Ritą P. pamuštomis akimis ar mėlynėmis ant kūno. Nuo Antano kliūdavo ir motinai, pas kurią porelė gyveno ir kuri vienintelė rūpinosi namais ir ūkiu, išlaikė du girtuoklius ir dar, kaip įmanydama, „gesino“ konfliktus. Antanas niekur nedirbo, gaudavo bedarbio pašalpą. Kartais jis ir sugyventinė patalkindavo kaimynams, tačiau tiek pašalpą, tiek uždirbtus pinigėlius greitai pragerdavo.
Nespėjo išsikelti
Kaimynams A. Petkevičiaus motina yra ne kartą prasitarusi, kad sūnus daužąs ją kirvio pentimi ir, kad norėtų išsikelti į senelių namus, kad galėtų ramiai užbaigti savo amželį. Tačiau nespėjo...
Pernai gruodį staiga sustreikavo moters širdis. Medikai primygtinai siūlė gultis į ligoninę, nes buvo būtina skubi operacija. Tačiau moteris, matyt, bijodama palikti namus prižiūrėti girtuokliams, gultis į ligoninę atsisakė. Gruodžio viduryje moteris mirė.
Antano motinos laidotuvėmis rūpinosi seniūnija. O sūnus su sugyventine net ir į motinos laidotuves atėjo girti ir čia pat susipyko. Vėliau, net nepaisydamas į paskutinę kelionę velionės palydėti atėjusių kaimynų, sudaužė ir suspardė Ritą P. Kaimynai ir seniūnijos darbuotojai eilinį kartą bandė sugėdinti įsismarkavusį girtuoklį, tačiau – tai buvo, kaip nuo žąsies vanduo.
Pranešė pats
Praėjusį šeštadienį A. Petkevičius paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, jog nužudė savo sugyventinę. Atvykę policijos pareigūnai ant grindų rado gulinčią negyvą Ritą P. – ant jos kūno žiojėjo daugybė kirstinių žaizdų, matėsi daugybė mėlynių. Nors ir smarkiai girtas – jam buvo nustatytas 2,55 promilės girtumas – A. Petkevičius iš karto prisipažino pareigūnams, jog tai jis mušė savo draugę. Pirmadienį ekspertai patvirtino, jog Ritos P. mirtis – smurtinė.
Šiuo metu Ignalinos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Teismas įtariamajam A. Petkevičiui paskyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams.
Dar viena auka
A. Petkevičius bus teisiamas jau ne pirmą kartą. 2002 metais taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio nužudymo įtarus, jog šis vyras mirtinai sumušė tuometinę nėščią savo sugyventinę Aliną T.(32 m.).
Bene septyneriais metais vyresnė Alina T. pas A. Petkevičių atsibastė iš Vilniaus rajono, motinai palikusi auginti mergautinį savo sūnų. Pasak kaimynų, pora gyveno pagal taisyklę: „jei muša, vadinasi – myli“. Kas ką mylėjo, sunku pasakyti, bet mušė – aršus ir greitai susierzinantis Antanas. Kaip ten bebūtų, bet po poros bendro gyvenimo metų Alina pagimdė dukterį. Šios gimimu labiausiai džiaugėsi Antano motina ir pats Antanas. O mamytei vaikelis ne itin rūpėjo. Kartais moteris iš namų pradingdavo, o praėjus kelioms dienoms – atsirasdavo. Kalbama, jog Antanas buvo labai pavydus, ūmaus būdo, tai grįžusią savo meilę kaip reikiant „pamokydavo“ – toji dažnai vaikščiodavo pajuodusiais paakiais.
Taigi, kai 2002 metų vasario pradžioje Alina dingo (beje, moteris buvo nėščia), niekas perdaug ir nesistebėjo – matyt, moteriškė eilinį kartą išdrožė savais keliais. O ir Antanas visiems garsiai aiškino neva Alina išsibeldusi pas pažįstamus ir, jeigu greitai negrįšianti, tai ir visai josios nepriimsiąs.
Tačiau seniūnijos darbuotojai vis tik pasirūpino, kad būtų paskelbta pražuvėlės paieška. Policijos pareigūnams A. Petkevičius porino nieko apie sugyventinės dingimą nežinąs, tik prasitarė, kad tądien su kompanija girtavęs, po to abu su Alina beeidami namo susipykę. Girdi, Alinai pasidarę bloga ir ji pamiškėje, prie šieno kupetos, nugriuvusi pasnausti. Kai vėliau nuėjęs jos ieškoti, neberadęs. Pamanęs, kad Alina, kaip neretai būdavo, patraukusi nežinia kur...
Tačiau tiesa buvo kiek kitokia: tą vakarą beeinant A. Petkevičius savo draugę taip prikūlė, kad šioji nukritusi nebepasikėlė. Išliejęs įniršį vyras pardrožė namo, o kitą dieną pamatęs, kad sugyventinė namo negrįžusi, išėjo jos ieškoti. Atrado ją ten, kur ir buvo palikęs – tik moteris buvo nebegyva.
Išsigandęs to, ką padarė, A. Petkevičius negyvėlę čia pat, miške, užkasė.
Tačiau akyli kaimynai pastebėjo, kad Antanas kažko vaikšto kaip nesavas, o sykį – pamatė jį sliūkinantį į mišką su kastuvu rankoje. Atskubėjusiems policijos pareigūnams vyras prisipažino, ką padaręs.
Tiesa, ekspertai, atlikę palaikų tyrimą, nustatė, kad moters mirtis ne smurtinė – ji mirė sušalusi. Todėl kaltinimas tyčiniu nužudymu buvo perkvalifikuotas į apysunkį kūno sužalojimą bei palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje, tad 2003 metų teismo nuosprendžiu Antanui Petkevičiui buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo atveju vyrui gresia nuo 5 iki 20 metų nelaisvės.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
