Dvidešimtmetį Kęstutį Starkų, kurio pusantrų metų dukra auga be tėvo, pasiūlyta įkalinti keturiolikai metų. Dėl žmogžudystės vyras linkęs prisiimti kaltę ir už laisvėje nuosprendžio laukiančius viengungius dėdę bei pusbrolį.
Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti šiurpaus susidorojimo su ilgamete vienos Kauno ligoninės reanimacijos skyriaus slaugytoja bylą. Siekiant išsiaiškinti, ar iš K.Starkaus, kuris anksčiau teigė, kad girtaujant su dėde bei pusbroliu ir pritrūkus pinigų jų pas 70-metę Ireną K. paryčiais ėjo visi trys, parodymai neišgauti prievarta, kviesti net papildomi liudytojai. Į teismą turėjo atvykti Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjai, teikiantys pagalbą visiems šalies kolegoms, susidūrusiems su sudėtingomis nužudymų bylomis. K.Starkus teigė, kad šie darė psichologinį spaudimą, prieš kurį jis nepajėgė atsilaikyti.
Tyrėjai teisme aiškino, kad K.Starkaus parodymai sukėlė daug įtarimų, todėl nepavyko nustatyti, kiek iš tikrųjų asmenų dalyvavo nusikaltime: „Kas gresia, jeigu buvau ne vienas? O jeigu dalyvavo nepilnametis? Kas grėstų jam?“ Tik atsakius į šiuos klausimus ir patikinus K.Starkų, kad pagal paliktus pėdsakus nusikaltime dalyvavo ne vienas asmuo, šis paminėjo ir savo pusbrolį Giedrių Venclovą, kuriam tada tebuvo 17 metų, ir jau tris kartus teistą savo 35-erių dėdę Remigijų Rozembergą.
Skubėjo atsikratyti įkalčiu
Iki šiol neteistas ir ne Kauno rajone, kur buvo įvykdytas nusikaltimas, o Jurbarko rajono Seredžiaus seniūnijoje gyvenantis K.Starkus tapo pagrindiniu įtariamuoju. Tyrėjams pavyko rasti svarbų liudytoją. Šis matė 2009-ųjų sausio 28-osios paryčiais netoli Irenos K. namų Babtų seniūnijos Pagynės kaime stovėjusį „Mitsubishi Colt“. Išsiaiškinta, kad šiuo automobiliu ne savo vardu naudojasi iš Pagynei gretimo Jugintų kaimo kilęs K.Starkus. Jis kaip tik tuo metu su sugyventine ir dukrele viešėjo pas tėvus Jugintuose. Suradus K.Starkų paaiškėjo, kad savo „Mitsubishi“ jis jau pardavęs kaimynui iš Seredžiaus apylinkių.
Gavus ekspertų išvadas, kad Irena K. pasmaugta greičiausiai laikius užspaudus jai kaklą apie 10 minučių, tuo pat metu suduodant mažiausiai 30 smūgių rankomis, kojomis bei kažkokiu buku įrankiu, nesinorėjo tikėti, kad tai - vieno asmens darbas. Minėtu briaunuotą paviršių turinčiu įrankiu buvo sužaloti velionės lytiniai organai. Iš pradžių dievagojęsis, kad ėjęs pas Ireną K., neva likusią jam skolingą už krosnies taisymą, vienas, vėliau K.Starkus pakeitė parodymus.
Skirtingi vaidmenys
Per ikiteisminį tyrima K.Starkus jau pasakojo, kad vieną gyvenusią senolę nusižiūrėjo į aukas, kai begerdamas su dėde ir pusbroliu pritrūko pinigų. Pabudusi nuo triukšmo, kai jie brovėsi per langą, šeimininkė tik spėjo paklausti: „Kas čia?“ Kad ši nešauktų, jis trenkęs senolei kumščiu į veidą. Moteris trenkėsi galva į lovos kampą.
„Susinervinęs nutrenkiau ją ant žemės, bet ši toliau bandė šauktis pagalbos. Todėl viena ranka užspaudžiau jai burną, o kita laikiau už kaklo - kad nejudėtų“, - pasakojo ikiteisminio tyrimo metu K.Starkus. Anot jo, belaikant spurdančią senolę pribėgo ir G.Venclovas su R.Rozembergu. Pastarieji ėmė ją spardyti. K.Starkaus teigimu, šiems aprimus, jis liepęs pusbroliui bei dėdei eiti ieškoti pinigų, bet jų tie taip ir neradę.
Tačiau perdavus bylą teismui K.Starkus vėl tikino buvęs pas Ireną K. vienas. Teigta, kad kitiems dviem įtariamiesiems tyrėjai taip pat buvo darę spaudimą, tačiau jie tam nepasidavė. G.Venclovas teisme net tvirtino turįs liudytojų - pareigūnų smurto žymes ant jo krūtinės buvo pastebėję ir Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus, kuriame jis tada laikytas, darbuotojai.
Velionės sūnaus kerštas
Vienas kaltę prisiėmęs K.Starkus kai kurių nusikaltimo aplinkybių paaiškinti negalėjo. Pavyzdžiui, kodėl auka buvo nuo pusės išrengta ir kodėl sužaloti jos lytiniai organai? Teigė greičiausiai išmovęs ją iš kelnių tempdamas nuo lovos. O lytinius organus galėjo sužaloti spirdamas žieminiu batu. Tačiau teismo medicinos ekspertas tokią tikimybę paneigė.
G.Venclovas ir R.Rozembergas nesugebėjo paaiškinti, kodėl ant jų striukių rasta Irenos K. kraujo. Pirmajam pasiūlyta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, antrajam - puspenktų. Abiem pateikti kaltinimai tik dėl pasikėsinimo apiplėšti.
„Dalyvavo nužudyme ir tik ketveri metai!“ - išgirdęs prokuroro siūlomas bausmes piktinosi Irenos K. sūnus. Po to, kai G.Venclovo ir R.Rozembergo advokatės pasiūlė ginamuosius išteisinti, neva nesant nenuginčijamų kaltės įrodymų, jis jau nebeturėjo ko pasakyti.
Atskirai gyvenęs vienturtis Irenos K. sūnus pateikė teismui ieškinį dėl 100 tūkst. litų moralinio atlygio. „Žinau, kad nieko iš teisiamųjų negausiu - juk jie krapšto centus net alui! Bet tegul šios finansinės naštos kupra būna jiems priminimas visą likusį gyvenimą, ką padarė“, - taip velionės sūnus motyvavo savo ieškinį.
Greta ČIŽINAUSKAITĖ
