„27 Seimo nariai pasirašė memorandumą iš anksto, dar laukiam ir kitų. Memorandumo pasirašymas yra atviras, jį galima pasirašyti iki kovo 11 dienos. O 27 nariai – tai jau ne taip ir mažai, nes palyginus su tuo, kaip Seime per posėdžius garsiai rėkia žmogaus teisių priešininkai, atrodo, kad tų, kuriems rūpėtų, išvis nėra. Žinoma yra ir tokių, kurie taip galvoja, bet nedrįsta pasirašyti. Ir buvo tokių, kurie sakė: „aš palaikau, aš taip pat galvoju, bet nepasirašysiu“, – pasakoja Seimo narė Giedrė Purvaneckienė.
Petras Gražulis ir Rimantas Dagys, regis, yra prieš žmogaus teises?
Taip, manau, kad jie yra antižmogaus teisių parlamentarai. Nežinau, nepažįstu Gražulio, klausimas, kiek jis iš tiesų taip galvoja, kaip rėkia ir kiek čia yra vaidybos. Daugiau, man rodos, vis tiek yra vaidybos, nes tikriausiai jis mano, kad taip labiau pritrauks rinkėjų. Aišku, tai tik mano nuomonė, iš tiesų nežinau, ką jis galvoja.
O su Rimantu Dagiu dirbau viename komitete, tačiau išėjau, nes su juo neįmanoma dirbti. Man atrodo, jis iš tiesų yra įsijautęs ir taip galvoja, kaip reiškiasi. Apskritai, panašu, kad jis čia daro šventą darbą paskelbęs kryžiaus karą moterims, gėjams ir visiems, kas už tai pasisako.
Kaip mes atrodome Europos ir pasaulio kontekste? JAV leidžiamas naujienų savaitraštis „Newsweek“ ir pancūzų visuomeninio radijo žurnalistai apie Lietuvą rašė, kaip apie vieną homofobiškiausių šalių.
Atrodome tikrai nekaip. Šios žiniasklaidos priemonės rašo taip, kokia situacija Lietuvoje yra. Ką užsienio žurnalistai mato čia atvykę, tą ir aprašo. Aš nesakyčiau, kad Lietuva pati homofobiškiausia šalis, tačiau tie garsūs rėksniai sudaro tą tokią prastą nuomonę apie šalį.
Lietuviams į galvas įkalta neteisinga šeimos samprata, jie supranta, kad tik vyras ir moteris gali būti šeima, tačiau taip iš tiesų nėra. Pažiūrėkite sociologijus mokslininkų darbus, kaip jie aiškina, kas yra šeima - tai visai kitaip nei suprantama Lietuvoje.
Kokius svarbiausius darbus reiktų nuveikti, kad situacija pagerėtų?
Mes stengiamės viską daryti po truputį. Pavyzdžiui, jei yra kokios nors pataisos prieš žmogaus teises – patys nebalsuojame ir stengiamės kitiems paaiškinti, kodėl to daryti nereikėtų. Dažnai balsuojama visiškai neįsigilinus, pagal principą kabutėse „už Lietuvą vyrai“. Daug Seimo narių į tokius klausimus nesigilina, mažai kam rūpi žmogaus teisės. Jie viena ausim išgirsta Petro šaukimą ir balsuoja, o kiti dar ir bažnyčios bijo.
Juk Lietuvos bažnyčios nuomonė lygiai tokia pat, kaip tų rėksnių. Nekalbu apie pasaulio katalikus, ten jau žmogaus teisių klausimais klimatas atšilęs, tačiau Lietuvos bažnyčios klimatas absoliučiai nekinta. Bažnyčia lieka tokia pat atšiauri žmogaus teisių klausimu, kokia ir buvo.
Bažnyčia juk oficialiai negali daryti įtakos Parlamento sprendimams.
Kaip tai negali? Pas mus bažnyčia yra visagalė. Oficialiai negali, bet daro. Tie, kurie išrinkti vienmandatėse rajonuose, jie yra tiesiogiai priklausomi nuo bažnyčios. Bažnyčia šioje vietoje daro tikrai labai didžiulę įtaką. Be to, yra tokių Seimo narių, kurie stengiasi ypatingai įsiteikti būtent dėl to išrinkimo. Jie kviečiasi bažnyčios atstovus į komitetų posėdžius tokiais klausimais, kurie, regis, išvis neliečia bažnyčios.
O kokie šių Seimo narių santykiai su bažnyčia? Kunigai per pamokslus ragina balsuoti už tam tikrus kandidatus?
Matyt, kad paragina. Būna, kai klebonai atkreipia parapijiečių dėmesį, kai išrinktas Seimo narys dalyvauja mišiose kiekvieną sekmadienį. Štai, žiūrėkite, koks geras šis parlamentaras. Atrodo, čia nieko blogo, tačiau kaip pažiūrėsi – panašu į agitaciją. Tai čia toks švelniausias būdas, bet yra ir kitų būdų.
Kokia situacija su Lygių galimybių kontrolieriumi?
Įstaiga gyvena daugiau nei metus su pavaduojančia Vaiko teisių kontroliere. Yra net 8 sritys, kur yra daug spręstinų klausimų. Labai daug žmonių išvis jau net nebesikreipia, nes netiki, kad jiems gali kas nors padėti.
Pačios įstaigos įvaizdis labai sumenko. Nors pačioje pradžioje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dirbo puikiai, vykdė tyrimus, dalyvavo įvairiuose projektuose ir informuodavo visuomenę apie lygias galimybes. Kalbu apie visas sritis, ne tik apie moteris, jau vien kiek žmonių su negalia srityje yra problemų, tie patys romų klausimai.
Į lygių galimybių kontrolierių kreipiasi labai mažai žmonių, pavyzdžiui, 2013 metais jie nesulaukė nei vieno skundo. Kodėl taip yra, galbūt, visuomenei trūksta sąmoningumo ginti savo teises?
Tikrai taip. Be to, labai trūksta gerų pavyzdžių, kai žmogus kreipėsi, o atsakinga institucija jį apgynė. Trūksta ir didesnės šios įstaigos iniciatyvos. Manau, jei turėtume daugiau pavyzdžių tų žmonių, kuriems buvo padėta, tai paskatintų ir kitus kreiptis.
Išrinktas Lygių galimybių kontrolierius situaciją pagerintų?
Žinoma, be jokios abejonės. O dabar be kontrolieriaus sudaroma nuomonė, kad žmogaus teisės nėra svarbi sritis. Tai susivienijusių rėksnių paseka, kurie pirmiausia, be visų kitų dalykų, apšmeižė ir vieną ir kitą kandidatę, paleido gandus. Toliau jau jų neplatinsiu. Tarp seimo narių vaikščioji gandai apie vieną kandidatę, paskui ir apie kitą. Ir kai kuriuos parlamentarus šie gandai paveikė, todėl jie nebalsavo.
Iš tiesų tų abiejų kandidačių nepatvirtino, nes jos iniciatyvios, atsidavusios savo darbui, o antižmogaus teisių veikėjai nori, kad kontrolierius nebūtų išrinktas kuo ilgiau ar jei bus išrinktas, būtų neveiksnus, kuris ten tik sėdėtu, bet nieko nedarytų.
Jie puikiai matė, kad tos abi kandidatės buvo pasišventusios savo darbui. Supraskit, kitoks žmogus ten ir negali eiti, nebent šventai tikintis tuo, ką daro, nes ten nedidelis atlyginimas palyginus su kitomis įstaigomis. Taigi, sunku rasti žmogų ir prikalbinti jį dalyvauti konkurse, o ypač kai dar kandidatės buvo apipiltos purvais.
Ar numatytas Seime svarstymas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus?
Iki naujų metų čia tikrai nieko nebus. Manau, kad tiems piktavaliams pavyko nutempti šį klausimą bent iki pavasario sesijos.
