Jaunųjų Kauno gangsterių ypač gerbiamu žmogumi laikytas „daktarų“ gaujos veteranas Vidmantas Gudzinskas patekęs už grotų greitai išskydo.
Istorija apsisuko ratu
Nužudymais ir kitais sunkiais nusikaltimais kaltinamas Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras, pravarde Henytė, atrodo, jaučiasi labai vienišas – Kalėdas ir Naujuosius metus jam teks sutikti vienutėje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Prieš tai slėpdamasis nuo teisėsaugos Henytė bendravo tik su šeimos nariais. Šiandien su jais vyras gali palaikyti ryšį laiškais, o ištikimų bičiulių ratas kaskart sparčiai retėja.
Žvelgiant į šių dienų įvykius verta prisminti pirmąją Kauno „daktarų“ grupuotės nusikaltimų bylą, kai 1986 metais ją narpliojant KGB rūsyje teismo laukiantį Henytę tąkart bene labiausiai sukrėtė ne gresiantis ilgas įkalinimas, o žinia, kad tarp vaikystės draugų atsirado išdavikų. Praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų istorija kartojasi.
Prisipažinti nusprendė už grotų
Pernai gruodį už grotų patekęs ilgametis H. Daktaro bendražygis 51 metų V. Gudzinskas, pravarde Guzas, ilgai buvo laikomas vienu įtakingiausių Kauno mafijos veikėjų. Tačiau po kelių belangėje praleistų savaičių jis ryžosi atskleisti praėjusiame dešimtmetyje klestėjusios „daktarų“ grupuotės nusikaltimus.
Ne taip seniai laisvę atgavusio Guzo išpažintis gali būti lemiama siekiant suprasti Vilijampolėje iškilusios banditų gaujos, kuriai priklausė pats liudytojas, kraupiausių nusikaltimų logiką ir jų galią.
Kriminalinės policijos biuro darbuotojai V. Gudzinską laiko vienu svarbiausių liudytojų kovojant su „daktarais“. Pasak vieno pareigūno, šis vyras yra „neabejotinai intelektualiausias ir sumaniausias bendradarbiaujantis liudytojas, su kokiu yra tekę dirbti“.
Tikslas – prakalbinti banditus
V. Gudzinskas, kaip ir daugelis pagrindinių šios gaujos narių, papasakojo apie senas Kauno „daktarų“ nuodėmes. Nors visų policijos bendradarbiais tapusių vyrų pavardžių kriminalistai nelinkę viešai skelbti, stebina, kad Guzo apsisprendimas bendradarbiauti su teisėsauga sutapo su kitų „daktarų“ Rimvio Žilinsko bei Virginijaus Silvestravičiaus tokiu pat sprendimu. Be visų šių asmenų pagalbos nebūtų įmanoma surašyti Kauno „daktarų“ kraupių nusikaltimų istorijos.
Neblogai apie garsios bylos užkulisius informuoti „Balsas.lt savaitės“ šaltiniai pasakojo, kad praeityje visuomenę sudrebinę nusikaltimai bus išskirti į kelias atskiras bylas. Teisme jos gali būti atverstos ne anksčiau kaip ateinančių metų pavasarį.
„Mūsų tikslas − visus mafijos tylėjimo įžadais besiremiančius ir „bachūrais“ save prisistatančius nusikaltėlius priversti šnekėti apie savo nusikaltimus. Tokiu būdu jie palengvintų ne tik savo padėtį, bet ir padėtų atskleisti senus bei sudėtingus nusikaltimus, − „Balsas.lt savaitei“ teigė jau kelerius metus „daktarų“ nusikaltimus tiriančios specialios kriminalistų grupės atstovas. − Kita vertus, V. Gudzinsko elgesys nestebina, nes jis turėjo dėl ko prabilti. Guzas bene vienintelis yra sukaupęs nemažai įvairaus nekilnojamojo turto, žemės sklypų. Skundžiasi smarkiai pašlijusia sveikata, todėl nėra linkęs už grotų ištverti likusį gyvenimą, kaip kiti didieji „daktarų“ bosai, šalia kurių užaugo.“
Kai kuriais duomenimis, V. Gudzinskas jau ne vienus metus serga sunkia kepenų liga – hepatitu C.
Sklinda kalbos, kad jaunosios kartos nusikaltėliams įsisiautėti Kaune trukdo senyvo amžiaus banditai. Esą ryškiausiai laisvėje dominuojantys mafijos šulai kriminalistams nuolat teikia duomenų apie didžiausius jaunosios kartos konkurentus.
Įvaizdis visiškai smuko
Po mafijos pasaulį prieš keletą metų iš vidaus supurčiusio Jono Bielskio išpažinčių V. Gudzinskas – bene pirmas tokio aukšto rango kriminalinio pasaulio veikėjas, kriminalistams suteikęs daug naudingos informacijos.
Tačiau, šaltinių teigimu, netikėtas Guzo žingsnis smarkiai sutrikdė naujosios kartos Kauno nusikaltėlius, kurie jį laikė kriminalinio pasaulio žvaigžde.
Būtent V. Gudzinskas pastaruoju metu bene aktyviausiai iš senųjų „daktarų“ palaikė ryšius su užsienyje bet ką vagiančiais ir legaliai dirbančius tautiečius reketuojančiais jaunuoliais iš Kauno.
„Daktarų“ trikampis
Daug metų V. Gudzinskas ir H. Daktaras buvo laikomi artimais bičiuliais. Bet kokį svarbesnį sprendimą jiedu priimdavo tik pasitarę vienas su kitu. Neretai jiems pritardavo taip pat šiuo metu teismo už grotų laukiantis Egidijus Abarius, pravarde Goga.
Nuo senų laikų neišskiriamais laikyti „daktarų“ veteranai netgi šalia pasistatė namus, kad iškilus pavojui dėl vieno iš trijulės gyvybės ar susvyravus verslo reikalams galėtų tuojau susirinkti ir aptarti galimus problemos sprendimo būdus.
Kauno rajono Užliedžių seniūnijai priklausantys Užliedžiai ir Giraitė bei Raudondvaryje esantis nedidelis Šilelio kaimas sudaro tarsi magišką „daktarų“ trikampį. Užliedžių kaimo slėnyje, arčiau Nevėžio pakrantės, stovi H. Daktaro dvaras.
Maždaug per puskilometrį nuo Giraitėje veikiančio Jehovistų centro gyvena Guzas, o Šilelio kaime tarp kelių įspūdingų vilų milžinišką namą yra pasistatęs Goga.
„Guzas“ palūžo kameroje
V. Gudzinsko ir H. Daktaro draugystė buvo patikrinta ne tik bendrais verslo reikalais, bet ir abipusiu pasitikėjimu. Kurį laiką Guzas fiktyviai dirbo vadybininku Henytės motinos Jadvygos Daktarienės įmonėje „Ramunė“.
Pernai prieš pasitraukiant „daktarams“ į pogrindį bene pirmasis sprukti iš Lietuvos nutarė Guzas. Yra žinių, kad prieš pabėgdamas jis ypač jausmingai atsisveikino su H. Daktaru. Kai seni draugai šiltai apsikabino, V. Gudzinskas tiesiai pareiškęs, kad įkliuvęs teisėsaugai niekada neišduos Henytės.
Pernai prieš pat Kūčias, vos tik sužinoję, kad slapčia į savo vilą grįžo Guzas, kriminalistai pradėjo milžinišką „daktarų“ sulaikymo operaciją. Neilgai kentęs už grotų V. Gudzinskas ryžosi išduoti artimiausius draugus, tarp jų – ir Henytę.
Seimo nario kaimynystėje
Praeityje du kartus teistas Guzas yra savotiškas laimės kūdikis. Kaskart, įsivėlęs į rezonansinius nusikaltimus, jis akimirksniu bet kokia kaina grįždavo į laisvę, kur jo ištikimai laukdavo antroji šviesiaplaukė žmona Birutė Gudzinskienė ir du jų vaikai.
2001-ųjų vasarį viename iš dienraščių pasirodė šiemet iš Seimo pirmininko posto išversto Arūno Valinsko skandalą primenanti situacija. Tąsyk pasirodė nuotrauka, kur Guzas prie alaus bokalo sėdi tuometinio Seimo nario socialliberalo Gedimino Jakavonio draugijoje. Politikas dievagojosi nepažinojęs V. Gudzinsko, tikino šalia jo atsidūręs atsitiktinai per vandens turizmo šventę. Tačiau šią nuotrauką specialiosioms tarnyboms išplatinę asmenys suabejojo tokiais G. Jakavonio žodžiais, todėl netrukus jis neteko frakcijos seniūno pareigų.
2001 metų liepą Guzas ir jau minėtas V. Silvestravičius pirkėju apsimetusiam britų slaptųjų tarnybų agentui už 200 tūkst. JAV dolerių bandė parduoti vieną vertingiausių nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus paveikslų.
Netrukus abu vyrai buvo sulaikyti, tačiau praėjus mėnesiui V. Gudzinskas atgavo laisvę. Paaiškėjo, kad jis pakeitė R. Mikutavičiaus kolekcijos realizavimu uoliai besirūpinusį bičiulį E. Abarių, kuris tądien pasigėrė ir neatvyko į derybas dėl paveikslų.
TIK FAKTAI
H. Daktaras savo knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Guzas tik atsitiktinai neįkliuvo dėl masinių vagysčių 1986-ųjų „daktarų“ byloje. Kaip teigiama Henytės knygoje, pajutęs pavojų, V. Gudzinskas netrukus išvyko į Izraelį, vėliau įsikūrė Olandijoje.
„Daktarų“ gaujoje V. Gudzinskas galutinai įsitvirtino 1993 metais.
Guzas – vienas iš „daktarų“ atstovų, kuriam 1993-iųjų spalį pavyko išvengti iki šiol neatskleistų samdomų žudikų kulkų Kauno „Vilijos“ kavinėje.
Paskutinį kartą į teisėsaugos nemalonę V. Gudzinskas pateko 2004-ųjų vasarą, kai buvo suimtas kaip įtariamasis, galbūt prisidėjęs prie prieštaringos reputacijos kauniečio verslininko Valdo Jakučio žmogžudystės. Kiek vėliau pasigirdo kalbos, kad Guzas buvo sulaikytas remiantis kriminalistus suklaidinusių policijos agentų pamesta informacija.
Buvusio bendrovės „Mažeikių nafta“ vadovo Gedimino Kiesaus, jo sūnaus bei vairuotojo nužudymas, Panevėžio „tulpinių“ ir klaipėdiečio Sigito Gaidjurgio organizuotos žmogžudystės, „Vilniaus brigados“ narių susišaudymai – tai tik dalis nusikaltimų, kuriuos pavyko iki galo atskleisti, kai su teisėsauga, kaip ir „daktarų“ byloje, sutiko bendradarbiauti nusikaltėliai.
