Socialinės apsaugos ir darbo ministras Algirdas Šešelgis sako, kad pabėgėliai tikrai nėra stumiami į skurdą. Pasak jo, sumažintos išmokos juos stums greičiau susirasti darbą ir nebūti valstybės išlaikytiniais.
„Nevyriausybinės organizacijos išsako tam tikrą nuogąstavimą, bet, kad pabėgėliai būtų stumiami kažkur, tikrai taip nėra. Mums tas kiekis yra didesnis nei bet kada, tad mes turime pasižiūrėti, kad tas integracinis procesas vyktų greičiau ir efektyviau, bet negalima ignoruoti ir tos situacijos, kurioje mes gyvename. Užtat yra numatyta kiek įmanoma suintensyvinti integracijos periodą, parama turėtų būti atitinkamai ribota“, – kalbėjo A. Šešelgis.
Suintensyvinta integracija, pažymi jis, reiškia tai, kad anksčiau Pabėgėlių priėmimo centre jie galėjo būti 12 mėn., o dabar liko tik trys mėnesiai; savivaldybėje anksčiau integraciją pratęsti buvo galima iki 60 mėn., dabar liko tik metai.
Nuo karo bėga ne dėl pašalpų
„Žmonės, atvykdami iš karo zonos , bėga ne todėl, kad jie nori gauti pašalpas ir iš tų pašalpų gyventi. Jie tiesiog bėga į saugią šalį, kad galėtų gyvenimą pradėti iš naujo, jie turi būti motyvuoti ir suinteresuoti kuo greičiau turėti darbinių pajamų. Manom, kad tai juos ir turėtų motyvuoti. Pirmą paramą jie gauna – viskas yra tvarkoje, jie nepaliekami. Be to, jie gaus ne tik materialinę paramą, bet ir visą paramą, kurios reikia“, – kalbėjo viceministras, pridurdamas, kad dabar daugelis šalių peržiūri išmokas pabėgėliams.
Jis nurodo, kad valstybės biudžete pabėgėlių integracijai numatyta 3,5 mln. eurų europinių pinigų ir 2 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
„Su kiekvienu pabėgėliu atkeliauja pinigai (6 tūkst. eurų europinių pinigų – red.) ir stengsimės viską daryti, kad būtiniausiems veiksmams atlikti tų pinigų užtektų. Jeigu neužteks, be jokios abejonės, žmogaus nepaliksi gatvėje. (...) Pabėgėlių priėmimo ir integravimo procesas vyksta jau 20-tus metus. Tam, kad jis nesustotų, tam tikra dalis yra kompensuojama iš biudžeto“, – sako A. Šešelgis.
Būstas pabėgėliams
Nevyriausybinėms organizacijoms nerimaujant, kad pabėgėliams žmonės nenorės išnuomoti būstų, A. Šešelgis sako, kad tai negali būti problema, nes pabėgėlių dar nėra.
„Nevyriausybinės organizacijos negalėjo bandyti ieškoti būsto vien tik todėl, kad yra visas kompleksas, kurį reikia spręsti, tame tarpe ir butas. Svarbiausia, koks bus pasirinktas regionas, kur bus darbo vietos. Kai nustatys, kad yra darbo vieta, kur pabėgėlis galėtų važiuoti, ir buto klausimas kils. Kol kas visi tie pabėgėliai, kurie buvo, šiuos dalykus išsisprendė. Susirūpinimų yra daug, ir mes džiaugiamės, kad tie klausimai yra keliami. Mes tikrai pasižiūrim, kas gali atsitikti ir kaip turėtume elgtis. Taip, yra nuogąstavimai, jeigu nenuomos buto, jeigu neras darbo, jei žmogus turės sunkią ligą, jei turės daug vaikų – visi šitie dalykai yra aptarti, tam yra ir speciali komisija prie Vyriausybės . Čia numatoma, kas už kiekvieną etapą ar sprendimą būtų atsakingas“, – sakė jis.
Kodėl turėtų vykti į Lietuvą?
Kodėl pabėgėlis, esantis Graikijoje ir laukiantis perkėlimo, turėtų rinktis (o jis turi laisvą valią rinktis) Lietuvą su 204 eurų mėnesinėmis išmokomis, kai gali rinktis Vokietiją su 700 eurų per mėnesį? A. Šešelgis pažymi, kad Lietuvai ir nereikia išlaikytinių, norinčių gyventi iš pašalpų. Lietuvai reikia žmonių, norinčių integruotis:
„Sudėliokim akcentus. Jeigu pabėgėlis važiuoja pinigų ir tikisi, kad jis galės iš pašalpų gyventi, tada jam Lietuva nėra prabangi šalis, bet mums tokių žmonių ir nereikia. Tačiau pašalpų dydis nemanau, kad turėtų lemti pabėgėlio pasirinkimą, jei jis bėga nuo karo“, – kalbėjo viceministras. Pasak jo, nors visuomenės nuomonė pabėgėlių atžvilgiu nėra gera, visos Lietuvos institucijos pabėgėlių atvykimui yra pasiruošusios.
Darbo rinka pasiruošusi, bet gyventojai – ne
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė nurodė, kad darbo rinka Kaune yra pasirengusi priimti pabėgėlius, tačiau žmonės, kurie galėtų nuomotis jiems būstą – ne.
„Kaip tik antradienį turėjome apskrito stalo diskusiją su verslininkais. Darbo rinka yra pasirengusi ir darbo pabėgėliams būtų, tačiau didžiausia problema yra ta, kad gyventojai visiškai nenori nuomoti jiems būsto. Visgi mes bendradarbiaujame su nekilnojamojo turto agentūromis ir iš jų turime pasiūlymus, bet jų pasiūlymai nėra visiškai tinkami. Pavyzdžiui, vienai pabėgėlių šeimai nuomotis didelį namą būtų per didelė prabanga, o gyvenant kelioms pabėgėlių šeimoms viename name nevyks integracija“, – sakė ji.
M. Vyšniauskienė nurodė, kad šiandien Kauno mieste nėra mažų butų pasiūlymo. Kauno savivaldybė, pasak jos, yra patalpinę anketas apie butų nuomą pabėgėliams visose seniūnijose – taip gyventojų prašoma padėti, išnuomoti būstą pabėgėliams.
„Gyventojai, jei anksčiau domėjosi būsto nuoma pabėgėliams, po įvykių Paryžiuje , Kalifornijoje dabar truputį sustojo: sako, kad jie truputį palauks. Štai ir mano kaimynė nuomoja būstą, aš jos paklausiau, ar nesutiktų nuomoti pabėgėliams, tai ji nenorėjo – sakė, geriau studentams išnuomosianti“, – kalbėjo M. Vyšniauskienė.
Kaunas pasiruošęs
Be to, ji nurodėl, kad gyventojams dar ir negalima atsakyti, kiek bus mokama už nuomą – to jie dar nežino.
Visgi M. Vyšniauskienė pažymėjo, kad, kai pabėgėliai atvyks, Kaunas tikrai ras, kur juos apgyvendinti, o ir visai pabėgėlių integracijai miestas, anot jos, sistemingai ruošiasi. Net ir gyventojų neigiamas nuotaikas žadama sušvelninti:
„Mes turime sistemingai išvystytą veiksmų planą. Jeigu žmogus apsigyvens Kaune, mes iškart informuojame Kauno policijos viešosios tvarkos viršininkę. Ji ten siųs darbuotoją, kad pakalbėtų su kaimynais, su gyventojais, atliktų prevencinę veiklą, kad ir atvykstantiems būtų patogu, ir nebūtų baisu mūsiškiams“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Pašalpų dydžiai
Atvykę į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, pabėgėliai gaus 71,2 eurą, kuriuos galės išleisti savo reikmėms: higienos prekėms ir panašiai. Rukloje pabėgėliai bus apgyvendinti, jie gaus maisto davinį, tačiau ten mėsos ir saldainių nebus, tad tų pinigų gali prireikti ir maistui. Pabėgėlius ten pradės ruoši integracijai: jie turės lietuvių pamokėles, bus supažindinti su lietuvių tradicijomis ir kultūra.
Po trijų mėnesių (daugiausiai), pabėgėliai bus paskirstyti po savivaldybes – jiems ten bus skiriama vienkartinė pašalpa žmogui – 204 eurai – tačiau šeimai nebus skiriama daugiau kaip 612 eurų.
6 mėnesius vienas pabėgėlis gaus po 204 eurus, dviejų asmenų šeima – 306, trijų – 408 eurai, tačiau šeimai nebus skiriama daugiau kaip 510 eurų. 7-12 mėnesiais šios išmokos bus mažinamos perpus. Jei pabėgėlis ras darbą dar nepraėjusius 12 mėnesių po išėjimo iš Ruklos, pašalpų mokėjimas jiems nutrauktas nebus.
Padėti pabėgėliams suinteresuotos nevyriausybinės organizacijos, kurios gauna 15 proc. nuo sumos, kuri bus skiriama vieno pabėgėlio integracijai.
