Gera žinia dėl antrosios bangos piko: dalis jau turi kolektyvinį imunitetą

Dalis ligoninių kaip reikiant braška dėl sergančiųjų Covid-19 srauto ir gydytojai labiausiai laukia ne Kalėdų, o susirgimų mažėjimo. Tačiau įrenginėti laikinąsias ligonines dar ne laikas, teigia Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. Kęstutis Stašaitis. Anot jo, visa laimė, kad regionai antrosios bangos piką išgyvena nevienodai, nors tai kelia ir papildomų iššūkių.

Apžvelgdamas dabartinę situaciją ligoninėse Kauno klinikų direktorius Skubiosios medicinos klinikos vadovas po susitikimo su prezidentu pabrėžė, kad viena didžiausių išliekančių problemų – nemažėjantis infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių poreikis koronavirusu sergantiems pacientams. 

„Vis daugiau ir daugiau mūsų infrastruktūros reikia skirti sergantiesiems Covid-19, taigi vis mažiau jos tenka sergantiesiems kitomis ligomis su visomis pasekmėmis, kurios vėliau atsispindi šalies mirčių skaičiuje.

Kuo didesnė visuomenės dalis serga, tuo didesnė ir medikų dalis serga. Ir visi suprantame, kad mūsų turima infrastruktūra – ne beribė, ypač kalbant apie žmogiškuosius resursus. O kalbant apie makro skaičius, kuriuos pateikia mūsų analitikos grupė, tai galiu pasakyti, kad jie bendrai atspindi šalies tendenciją ir tai yra suminis visų apskričių rodiklis“, – sakė Kauno klinikų atstovas.

Kai kurie jau įgijo kolektyvinį imunitetą

Visgi K. Stašaitis pastebėjo, kad situacija regionuose yra labai skirtinga. 

„Nors pacientų pastoviai auga, tačiau paanalizavus atskirų apskričių duomenis, vis tik ten tas augimas yra bangomis ir tai sukelia labai daug iššūkių planuojant rezervines lova. 

Atrodytų, kad šiandienai yra suplanuota pakankamai daug lovų, bet kai pakyla banga, kyla pulsas, papildomas spaudimas į sveikatos priežiūros įstaigas. Tai paprastai tokias bangas lemia protrūkiai gydymo įstaigose ir kalbant apie regionus, jie ta prasme irgi yra labai skirtingi. 

REKLAMA

Pavyzdžiui, Šiauliai, kurie pirmieji pasitiko antrąją viruso bangą. Šiandien čia beveik visų globos įstaigų globotiniai yra prasirgę ir susiformavęs vadinamas kolektyvinis imunitetas. Taigi jie gali tikėtis, kad tokių bangų turės mažiau. Kiti regionai, kurie tą bangą patiria vėliau, turi planuotis, prognozuoti lovų skaičių“, – aiškino gydytojas.

Skiriasi pacientų amžius 

Jis atkreipė dėmesį, kad situacija regionuose skiriasi ir kalbant apie susirgusių asmenų amžių. Gydytojas nurodė, kad, pavyzdžiui, Kauno regione daugiau yra vyresnio amžiaus sergančių žmonių.

„Ligoninėse stebimi pacientai, reikalaujantys didesnio procento deguonies kaukių nei yra pateikiamas bendras šalies skaičius. Ir jie turi didesnį potencialą, kad jiems bus reikalingas dirbtinis plaučių ventiliavimas.

Dar vienas pastebėtas niuansas, kad jei anksčiau pikai, kurie atsirasdavo, susirgimo skaičiams visuomenėje atsiliepdavo po 2 savaičių, tai dabar tas pikas atsiliepia ligonių sraute po vienos savaitės. Nes mobiliuose punktuose labiausiai dabar yra tas srautas, kurie jau turi simptomus. Vadinasi, laikas, per kurį dalies pacientų situacija pablogės, sutrumpėja“, – aiškino K. Stašaitis.

Dar apsieinama be laikinųjų ligoninių

Komentuodamas poreikį įrengti laikinąsias ligonines K. Stašaitis teigė, kad šiuo lovų rezervas dar yra pakankamas.

„Tik visgi norėčiau atkreipti dėmesį, kad štai kaip tik atsidariau patikslintus duomenis, kad Lietuvoje turime 16 tūkst. lovų, mūsų ligoninių tinklas yra vienas tankiausių Europoje, tai realiai ligoninėse lovų ir deguonies taškų kiekis pagal prognozuojamus mums pacientų skaičius yra pakankamas. Tačiau sudėtingiausia būtų užtikrinti personalo darbą“, – pabrėžė jis.

Portalas primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį kartu su Sveikatos ekspertų taryba, premjere Ingrida Šimonyte bei sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu aptarė naujausias Covid-19 plitimo tendencijas bei rekomendacijas dėl vakcinavimo.

REKLAMA

Ligoninėse gydoma beveik 2,4 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 180 – reanimacijoje

Ligoninėse gydomi 2372 COVID-19 pacientai, 180 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Deguonis reikalingas 1282 pacientams, 111 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų: 8234 iš 16 tūkst. 560.

Iš 685 reanimacijos lovų užimta maždaug du trečdaliai – 406. Iš 637 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 236, iš 6206 lovų su deguonimi užimtos 2127.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 96 tūkst. 452 asmenys,  53 tūkst. 501  – tebeserga, 41 tūkst. 665 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 863 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 423 užsikrėtusieji.

Portalas tv3.lt primena, kad sekmadienį vakare Vyriausybė vienbalsiai pritarė naujiems ribojimams, kurie įsigalios vos pasibaigs antradienio naktis ir prasidės trečiadienis. Tarp naujų ribojimų – draudimas išvykti iš namų, nebent reiktų dirbti, ką nors laidoti ar nusipirkti maisto. Bus draudžiamas ir ne maisto parduotuvių darbas, išskyrus prekybą internetu. Karantinas pratęsiamas iki sausio 31 d.

Kviečiame žiūrėti daugiau apie Vyriausybės priimtus sprendimus:


Rašyti komentarą...
C
Cha
2020-12-15 12:51:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dar truputi ir skiepu nebereikes
Atsakyti
-2

K
Karma
2020-12-15 12:59:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bet kai vakcinos klausimas politizuotas, t.y. rusiška bloga, amerikoniška gera...pfu ant jūsų!!!
Atsakyti
-5

X
Xx
2020-12-15 12:47:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Uzsikrete is 3 milijonu apie 100 tukstanciu, gal panasiai tiek sirgo ir nesikreipe ir jau kalbama apie kolektyvini imuniteta? Nejuokinkit
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų