Teismo atstovai BNS nurodė, kad pirmasis šios bylos posėdis rengiamas žodine tvarka.
Klaipėdos apygardos teismas pernai spalį nusprendė perduoti ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Tokį prašymą teismui pateikė E. Gentvilas, jam neprieštaravo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Anot teismo, atsižvelgta į tai, kad E. Gentvilo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilniuje.
Klaipėdos jūrų uostas siekia prisiteisti iš E. Gentvilo žalą, kurią uostas esą patyrė, laiku nesumokėjęs dalies pinigų krantinių statytojams. Uosto reikalavimą sumokėti tokią pat sumą E. Gentvilas buvo gavęs dar 2016 metų rugsėjį. Teigiama, kad žala buvo padaryta, netinkamai įgyvendinant uosto direkcijos, kai jai vadovavo E. Gentvilas, pasirašytas rangos sutartis su įmonėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, Austrijos „Strabag Wasserbau“ ir Danijos „Rohde Nielsen“.
E. Gentvilas ne kartą tvirtino, jog uosto direkcijos ieškinys yra beviltiškas ir patirtos žalos teisme nepavyks įrodyti.
Teismai jau anksčiau yra nutarę, kad uosto direkcija nepagrįstai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau“ ir priteisė uostui sutartyje numatytą baudą, ji taip pat rangovams nesumokėjo už atliktus darbus, todėl teismai ją įpareigojo sumokėti skolą kartu su delspinigiais, palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis.
E. Gentvilas 2016 metų rugsėjį sakė, kad sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 2,6 mln. eurų, kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs.
Klaipėdos uostui E. Gentvilas vadovavo nuo 2009 metų birželio iki 2012 metų lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą.