Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiais metais laukia pokyčiai dėl žemės nuosavybės, gręžinių, statybų sektoriaus, planuojama plėsti saugomų teritorijų apimtį ir įgyvendinti kitus pokyčius, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.

Šiais metais laukia pokyčiai dėl žemės nuosavybės, gręžinių, statybų sektoriaus, planuojama plėsti saugomų teritorijų apimtį ir įgyvendinti kitus pokyčius, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.

Apie tai ministras kalbėjo penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Joje pristatyti svarbiausi 2021-aisiais įgyvendinti darbai ir 2022 m. laukiantys pokyčiai.

Praėjusių metų rezultatai: pagrindinis tikslas – taršos mažinimas

Spaudos konferencijoje ministras pirma pristatė, kaip sekėsi įgyvendinti pernai metais iškeltus tikslus. Pasak ministro, aplinkosauga pastaruoju metu yra ypatingai svarbi tema. Nuo pirmosios metų dienos įsigaliojo 437 aplinkos ministro įsakymai ir pateikti 298 įsakymai.

Vienas svarbiausių pasiektų tikslų, pasak ministro, yra tai, kad per pastaruosius metus Lietuva ėmė pirkti darniau. Valstybė tapo pusės darbų užsakovu, o 22,2 proc. viešųjų pirkimų tapo žalieji.

REKLAMA
REKLAMA

„Šių metų tikslas yra, kad pusė valstybės išleidžiamų pinigų būtų išleidžiami žaliai ir darniai“, – sakė S. Gentvilas.

Pernai ministerija įgyvendino tikslą importinį granitą kaip įmanoma daugiau pakeisti vietine žaliava, taip pat mažinti oro taršą. Prie to esą stipriai prisidėjo gyventojai.

„10 tūkst. taršių automobilių buvo pakeisti dviračiais, paspirtukais, elektromobiliais. Visi prie to prisidėjome. Dotacijų dar liko, bet jos graibstomos rekordišku tempu. Ministerijos klimato kaitos programa istoriškai buvo labai stipriai neišnaudojama, pernai metais mes ją žymiai paspartinome“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Sausio 10 d. buvo paskelbtas kvietimas dėl saulės modulių statymo tiek nuotolinių, tiek ant savo stogo, pasak ministro, sulaukta apie 3 tūkst. paraiškų per dieną.

„Mūsų sparta remti gyventojų persitvarkymą stripiai padidėjo“, – įvertino S. Gentvilas.

Tačiau didėjo ne tik tai. Ministras vardija, kad daugėjo griežtesnio ministerijos tono su pramoniniais teršėjais. Per 2021 m., pasak ministro, sugebėta įrodyti, kad ministerijos kontrolė veikia.

REKLAMA
REKLAMA

„Didelis dėmesys buvo nuo pat pradžių uosto teršėjams. Keletas vizitų, atidi kontrolė ir mes sugebėjome įrodyti uosto didžiausio terminalo taršą, įrodyti tai kaip faktą. Šiandien klaipėdiečiai gali nebesiskųsti taršių krovinių krovimu. <…>

Valstybė yra įgali sustabdyti tvarkos nesilaikantį verslą. Kita vertus, viskas tvarkoje su likusiais uosto terminalas ir lašas deguto neturi nuspalvinti viso sektoriaus“, – sako S. Gentvilas.

Siekiant sumažinti aplinkos teršimą svarbus visų gyventojų įsitraukimas. Todėl pernai, pasak S. Gentvilo, gyventojams suteikta dalis atsakomybės.

„Kaimynas kaimyną gali pakontroliuoti, todėl neetatiniai inspektoriai buvo mūsų pagrindinė vizija. Priimtas įstatymas, nuo sausio 1-osios jis įsigaliojo, nuo šiol du kaimynai, pranešę apie reidą galės eiti ir po egzamino su neetatinio inspektoriaus pažymėjimais kontroliuoti savo gyvenamąją aplinką“, – teigė S. Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Dar vienas pernai metų darbas – 2021 m. liepos 26 d. prasidėjo Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija. Buvo paskelbtas konkursas rekonstrukcijai, pasak ministro, konkursas vyksta sklandžiai. Tikimasi, kad 2023 m. per zoologijos sodo 85-ąjį gimtadienį zoologijos sodą bus galima atidaryti.

Pernai žengtas žingsnis dėl vandens gręžinių

Ministras pastebi, kad Lietuva yra geriamuoju vandeniu turtingas kraštas, tačiau ne visi gyventojai vandeniu yra aprūpinti. Trečdalis vandens gręžinių, bokštų susidūrė su bėda, kad vanduo vartojamas, tačiau nėra aiškus jo tiekėjas. Taip gyventojai rizikuodavo gauti baudas, dalis jų baudas ir gavo.

Šiemet startuoja laikinųjų gręžinių įteisinimo įstatymas, numatantis galimybę sutvarkyti apleistą vandens infrastruktūrą be jokių ekonominių sankcijų ir administracinės atsakomybės.

„Mes padėsime su Lietuvos geologijos tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentu susitvarkyti, o kartu sutvarkytus gręžinius ir vandens tiekimo tinklus perduoti savivaldybėms, kad vandens tiekimu užsiimtų profesionalai“, – sako S. Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Ministras pastebi, kad anksčiau buvo kalbama tik apie baudas, o instrumentų susitvarkyti šią problemą nebuvo.

„Mes žengiamė žingsnį atgal, sakome: sukuriam tvarką, kuri galėtų įteisinti gręžinius, baudų amnestijas pritaikome, kviečiame suregistruoti gręžinius ir perduoti juos savivaldai ten, kur yra gyvenvietės.

Pabrėžiu – privatiems gręžiniams niekas nesikeičia. Jei turite privatų gręžinį, jis bus jūsų, už vandenį mokėti nereikės“, – aiškina ministras.

Pokyčiai dėl pakuočių tvarkymo

S. Gentvilo teigimu, dar vienas svarbus ministerijos žingsinis – pakuočių tvarkymas. Ministro akimis, iki tol veikusi sistema buvo neveikli, konteineriai dažnai būdavo perkrauti.

„Savivaldybės negaudavo pinigų už tai, kad jos prižiūri pakuočių konteinerius. Mes priėmę žiedinės ekonomikos įstatymų paketą savivaldybėms suteikiame visas teises nuo šių metų gegužės pradėti rūpintis pakuočių konteineriais, į juos investuoti ir gauti už juos pinigus, vežti tiek, kiek gyventojai suneša į konteinerius“, – kalbėjo S. Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Iki šių metų pabaigos, prie kiekvieno gyventojo namų turėtų atsirasti bent 100 metrų atstumu daugiabučių kvartaluose pilna rūšiavimo infrastruktūra.

„Kartu padarėme pokyčius pakuočių sektoriuje. Nenorėdami vežti toliau į sąvartynus, mes pakeitėme pakuočių reglamentavimą ir šiandien nuo sausio 1-osios galioja įstatymas, kuris diferencijuoja mokestį gamintojams tarp perdirbamos ir neperdirbamos pakuotės“, – sako S. Gentvilas.

Ministras sako, kad Lietuva dar nelaukdama europinės direktyvos, kai kurias nuostatas įgyvendino anksčiau. Jau dabar rinkoje yra buteliukai, kurie yra 100 proc. perdirbti.

„Lietuva yra pavyzdys ir čia sveikintina depozito sistema ir gamintojų iniciatyva įrodyti, kad maistas gali būti saugiai įpakuojamas jau šiandien“, – sakė S. Gentvilas.

Ministerija peržiūrėjo savo funkcijas

Pernai Aplinkos ministerija peržiūrėjo savo funkcijas, buvo priimti keli teisės aktai.

Statybos inspekcijoje apie 10 proc. laiko buvo skiriama statybos užbaigimo procedūroms. Nuo gegužės 1-osios nesudėtingų statinių klausimai perduodami privatiems statybos ekspertams.

REKLAMA
REKLAMA

„Atsilaisvina 10 proc. statybos inspekcijos resursų, jei bus sutelkti į greitesnį aptarnavimą, rizikingus objektus. Kartu apjungėme dvi agentūras – APVA ir BETA, kurios užsiimdavo viena viešųjų, kita privačiųjų pastatų renovacija. Peržengėme rubikoną, kad ne įstaigų skaičius turi būti esmė, o su tuo pačiu darbuotojų ir resursų kiekiu padaryti daugiau“, – sako S. Gentvilas.

Jau dabar atsisakoma statybos produkcijos sertifikavimo centro komercinių funkcijų. Iki gegužės 1-osios bus įsteigta VŠĮ Statybos sektoriaus valdymo agentūra. Jai bus perduodamos viešojo administravimo funkcijos, o komercinės funkcijos, kurias gali atlikti privatus sektorius, bus parduodamos atskirai įmonei.

„Rinkoje gyventojai reaguoja pozityviai. Per metus sugebėjome beveik padvigubinti renovacijios paraiškų skaičių. Vasarį pamatę, kad paraiškos negali būti pateiktos, nes pandemijos laikotarpiu gyventojai negali susirinkti į viešuosius susirinkimus, vasarį–kovą pakeitėme gyventojų sprendimų būdą. Leidome balsuoti nuotoliniu būdu, per programėles.

REKLAMA
REKLAMA

Kartu pakeitėme procedūras dėl administratorių motyvacijos. Leidome didelius objektus ir projektuoti bendru viešuoju pirkimu“, – aiškina S. Gentvilas.

Pokyčiai, ministro vertinimu, procesus pavers patogesniais gyventojams.

Pasikeitimai statybos sektoriuje

Šiuo metu stebimos išaugusios šildymo sąskaitos. Ministras vardija, kad tai iš esmės yra netinkamo valstybės darbo pasekmė.

„Ignitis“ Vilniuje stato didelį biokuro katilą Gariūnuose, Tenykštis rangovas bankrutavo ir katilo startas atsidėjo iki 2024 m. Jau šiandien Vilniuje turėjome turėti biokuro pajėgumus ir kūrenti ne dujomis, o biokuru.

Viena iš bankroto priežasčių buvo, kad projektavimo ir statybos konkursuose buvo neaiški dokumentacija. Tai iliustruoja, kad valstybė nesugebėdama gerai suprojektuoti, užsakyti statybos darbų, praranda, degina dujas. Gyventojai permoka už šilumą, o valstybė maudosi teismuose“, – sako S. Genvilas.

Nuo gruodžio pradėta didelius objektus projektuoti BIM aplinkoje. Tai yra 3D modeliavimo aplinka, projektavime taip turėtų įsivelti mažiau klaidų, kilti mažiau juridinių ginčų.

REKLAMA
REKLAMA

„Valstybė, kaip statybos užsakovas, kenčia nuo nekokybės, teismų ir čia nuo gruodžio padarę šį pokytį išvengsime tokių klaidų, kaip „Ignitis“ statant Vilniaus šilumos kogeneracines jėgaines“, – teigia ministras.

S. Gentvilas sako, kad bendrai žiūrint per pastaruosius metus buvo stipriai skaitmenizuotas statybos sektorius. Lapkričio 1-ąją pradėjo veikti www.planuojustatau.lt. Tai yra teritorijų planavimo ir statybos vartai.

Ministras pripažįsta, kad sistemai ėmus veikti, pradžioje susidurta su iššūkiais, tačiau įvykusį pokytį ministras vertina kaip reikšmingą.

S. Gentvilas sako, kad nuo pat pradžios ministerija koncentravosi į saugomų teritorijų klausimą. Per metus Natura 2000 vietovių skaičius išaugo nuo 488 iki 550, tai yra, 35 tūkst. hektarų teritorijų suteikta papildoma apsauga.

Šiandien ministerijai yra pateiktas Punios šilo rezervato teritorijos padidinimas apie penkis kartus.

2021 m. rugsėjo 29 d. buvo patvirtintas LR Bendrasis planas.

2022 m. tikslai

Antroje spaudos konferencijos dalyje ministras pristatė šiems metams keliamus pagrindinius tikslus. S. Gentvilas džiaugiasi, kad 2022-uosius ministerija pradeda žymiai didesniu biudžetu aplinkosaugai – tai yra vienas iš daugiausiai augančių biudžetų.

REKLAMA
REKLAMA

„Atlyginimų fondas auga 18 proc. šiemet lyginant su pernai“, – sako ministras

Šiemet planuojama įgyvendinti šias tris reformas: saugomų teritorijų reforma, vandentvarkos reforma, valstybinės žemės perdavimas savivaldai.

Apie kiekvieną iš jų plačiau:

Perduodama žemė savivaldai

Ministras teigia, kad pirmadienį derinimui bus pateikti teisės aktai, kurie leistų žemės valdymą atiduoti savivaldybėms.

„Po 2008 m. apskričių panaikinimo, kai žemėtvarka buvo kilstelėta iš apskričių administracijų į nacionalinį lygmenį, visi metai, visos savivaldybių deklaracijos iškelia šį tikslą kaip esminį tikslą. Tai yra Vyriausybės programos dalis, kurią mes turime įgyvendinti šiemet.

Kartu norime perimti žemės politikos formavimą. Su šiuo paketu eis NŽT pavaldumo klausimas. Jis pereis Aplinkos ministerijai ir žemės politikos formavimas su kai kuriomis išimtimis“, – teigė S. Gentvilas.

Ministras pastebi, kad šiuo metu didžiausi konfiktai kyla miestuose, statybų sektoriuje. Didžiausia rizika ir didžiausi pralaimėjimai, kaip sako S. Gentvilas, yra dėl to, kad neteisingai planuojama žemė miestuose.

REKLAMA
REKLAMA

Vandentvarkos reforma

Ministras pastebi, kad net gavus 1,5 mln. eurų paramos, Lietuva nesugebėjo sukurti pakankamos infrastruktūros geraimąjam vandeniui ir nuotekų tvarkymui.

„Mes šį ES finansavimo periodą baigėme ne visiškai įgyvendinę vandentvarkos tikslus. Mes esame kažkur tarp Estijos ir Latvijos. Estai jau yra viską padarę, latviai yra gerokai toliau nuo mūsų, bet žiūrint į priekį, vandentvarkos sektorių turime padaryti įgalų investuoti tiek Vilniuje, tiek regionuose ir aprūpinti gyventojus būtina sanitarine funkcija – kokybišku geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu, kur jis apsimoka centralizuotai“, – sako S. Gentvilas.

Ministras pastebi, kad Lietuvos upės vis dar žaliuoja, tai reiškia, kad vanduo jose yra prastos būklės.

Saugomų teritorijų reforma

Saugomų teritorijų sistema apima 17 proc. šalies teritorijos. Planuojama šį skaičių plėsti iki 20 proc. Tačiau tam reikia turėti kompetetingų institucijų.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiandien saugomų teritorijų direkcijos yra išskaidytos per 29 įstaigas, kai kuriose dirba po 4–5 darbuotojus. Pagal tas funkcijas, kurios joms užduotas, tiek ekologines, tiek statybines, nėra įgalios susitvarkyti su šiomis funkcijomis, todėl šį mėnesį Vyriausybei yra pateiktas nutarimo projektas, kad iš daugiau 20 regioninių parkų būtų įkurti keturi regioniniai parkai etnografiniu pagrindu“, – sako S. Gentvilas.

Keturios nacionalinių parkų direkcijos liks kaip buvusios, o steigėjos teises atliks Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.

„Žvelgdami į perspektyvą mes norime užsiminti apie naują nacionalinį parką, kurį galėtume steigti Suvalkijoje. Kartu į šią sistemą norėtume integruoti vieną iš Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų – Trakų nacionalinį parką, kuris yra istorinis, bet 95 proc. jo teritorijos yra gamta“, – teigė S. Gentvilas.

Per šiuos metus planuojama įkurti 11 naujų saugomų teritorijų, 6 bus plečiamos.

„Artėsime link 20 proc. tikslo, kas yra nubrėžta Europos įvairovės strategijoje. Yra didelis visuomenės lūkestis, kad tai darysime“, – kalba S. Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Tikimasi, kad nacionalinis miškų susitarimas finišuos kovą. Pasak ministro, susitarimas užtruko dėl visuomenės diskusijos.

„Matant, kad visuomenė ne visiškai susitarė, mes įsitraukėme pilnai, įsitraukė Lietuvoje gerai žinomi diplomatai. Tikimės, kad rezultatą turėsime kovą“, – sako S. Gentvilas.

Saugomų teritorijų plotą ministerija stengsis plėsti su pagarba nuosavybės teisei.

„Pirmą kartą Lietuvos biudžete numatyti finansai, beveik 5 mln. eurų privatiems miškams išpirkti arba nuosavybės teisės ribojimui. Dažnai saugomos teritorijos buvo plečiamos be konstitucinės pagarbos privačiai nuosavybei“, – teigė S. Gentvilas.

Statiniai iš medienos

Aplinkos ministras S. Gentvilas pastebi, kad Lietuva užsienyje yra pristatoma kaip medinės statybos kraštas. Kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) per artimiausius du mėnesius bus keičiami priešgaisriniai standartai.

„Netrukus galėsime statyti pastatus iš medienos iki 9 aukštų. Pirmuoju gražiu pilotiniu projektu bus mūsų pačių urėdijos centrinės būstinės objektas, kuriam šiuo metu skelbiamas projektacijos konkursas. Bus statomas Vievyje šalia autostrados, pasukus link Trakų, puskilometris nuo greitkelio“, – informavo ministras.

Žada mažiau biurokratijos

Ministras viešai įsipareigojo, kad iš biurokratijos autsaiderių ministerija taps lieknorios biurokratijos lyderius.

„Tai padarysime pirmiausia per GPAIS sistemos atnaujinimą. Šiandien verslas vidutiniškai sunaudoja 88 val. savo laiko pildyti atliekų tvarkymo informacinę sistemą.

Peržiūrėsime Lietuvos geologijos tarnybos gręžinių reglamentavimą, atsisakant eilės perteklinių fukcinių.

Statybos inspekcijoje žiūrime, kaip galėtume sutrumpinti statybos procesą. Miškų įveisimas, kaip du metus trunkantis procesas sutrumpės iki pusės metų“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Renovacijos sistemoje planuojama plėsti skaitmenizaciją, lazerinį nuskaitymą. Planuojama, kad metų pabaigoje ministerija pateiks EK pirmąsias paraiškas dėl visiškai naujo renovacijos modelio. Jis turėtų būti pristatytas metų eigoje.

Svarbu projektuotojams – STR keičiami vienu statybų kodeksu.

„Nuo formalių parametrų bus einama link kokybės parametrų. Tai saktins inovacijas projektavime, leis pritaikyti naujas medžiagas ir pravers erdvę kūrybai, projektuotojams ir architektams. Dirbame kartu su MRU ir privaria teisininkų kontora, kurie jau turi bazines koncepcijas“, – sako S. Gentvilas.

Lietuva turi judėti link iškastinio kuro nebenaudojimo

Šis tikslas taip pat yra vienas tų, kuriuos ministerija ketina įgyvendinti per šiuos metus.

Siekiama, kad verslo sektoriai įsivardintų, kaip jie pasieks neutralumą klimatui artimiausiu metu. Tai daroma remiantisremiantis Švedijos pavyzdžiu.

„Atsinaujinančios energetikos stabdymas skamba kaip priekaištas Aplinkos ministerijai. Esame susiskaičiavę, kad per pastaruosius dvejus metus esame išdavę 1800 megavatų galios pajėgumą vėjo energetikai. Tai atitinka Vyriausybės tikslą 2025 m., jei visi projektai bus įgyvendinti, pranoksime tai, kas numatyta dabartinėje strategijoje“, – sako S. Gentvilas.

Nuo šių metų patvirtintos keturių metų klimato kaitos programos priemonės. Ministras teigia, kad taip nebeliks tarpų tarp kvietimų. Užtektų kreipimosi ir parama turėtų būti gaunama.

„Tai tikimės su Vyriausybės palaiminimu pradėti balandį“, – teigė S. Gentvilas.

Seime svarstomi pakeitimai dėl iškastinio kuro. Ministras mano, kad atsisakius iškastinio kurio importo Lietuva galėtų sukurti kur kas daugiau darbo vietų.

„Su Finansų ministerija esame atsakingi, kad valstybė investuotų žaliai ir tvariai. Todėl per šiemet valstybės investicijas kartu su viešųjų pirkimų pakeitimais pakeisime, kaip valstybė galėtų stipriau investuoti pagal žaliuosius kriterijus“, – sako S. Gentvilas.

Ministras pabrėžia, kad šie metai Europai bus audringi dėl žaliosios ekonomikos įgyvendinimo, pinigų dalybų.

„Turime suremti pečius visos institucijos nuo Seimo, Vyriausybės iki Prezidentūros, kad išsiderėtas kompleksas būtų naudingas ir įgyvendinamas Lietuvai. Esame išorinė ES valstybė, mūsų verslas konkuruoja su Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos verlsais. Jeigu standartai bus per aukšti, o pinigų savo verslui padėti neturėsime, Darbo vietos persikels už sienos“, – sako S. Gentvilas.

Šiemet taip pat ketinama sutarti, kaip žaliavas prikelti antram gyvenimui.

2050 m. Europa yra numačiusi turėti kontinentą su 0 emisijų. Šiemet ketinama apsispręsti dėl oro taršos mažinimo priemonių.

2022-ieji yra paskelbti gyvūnų gerovės metais. S. Gentvilas sako, kad sprendžiama, ar naminių gyvūnų gerovę galėtų perimti Aplinkos ministerija.

„Raginame iki gegužės 1-osios suženklinti savo naminius gyvūnus, Aplinkos ministerija šių metų proga yra suplanavusi net 70 priemonių nuo zoologijos sodų iki jūrų muziejų ir gyventojų informavimo akcijų“, – teigia S. Gentvilas


Rašyti komentarą...
x
xxL
2022-01-14 12:55:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
šitas tai tikrai ligonis. Ar ne laikas kas diena kiekvieną seimūną tikrinti ar jis nėra apsvaigęs nuo narkotikų?
Atsakyti
-1

V
Vitas
2022-01-14 13:02:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Teisiamos partijos atstovas , kokią grupuotę jis atstovauja .?
Atsakyti
0

!
!!!
2022-01-14 13:27:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reiketu ta nubausti kuris siais laikais betoninius laiptus alytnamyje pila, dangus supykes sugriauna, tai pila is naujo...... O pats sneka jog reikia grizti prie mediniu namu statymo.......
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
šitas tai tikrai ligonis. Ar ne laikas kas diena kiekvieną seimūną tikrinti ar jis nėra apsvaigęs nuo narkotikų?
Teisiamos partijos atstovas , kokią grupuotę jis atstovauja .?
Reiketu ta nubausti kuris siais laikais betoninius laiptus alytnamyje pila, dangus supykes sugriauna, tai pila is naujo...... O pats sneka jog reikia grizti prie mediniu namu statymo.......
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų