Mugėje vaismedžiais prekiaujantis Rimantas rodo vieną iš daugelio savo augalų. Ne pirmus metus „Lietuvos žiedų“ renginyje dalyvaujantis vyras sako šermukšnių rūšių turintis labai daug, nors itin kaitri vasara ir pridarė nuostolių. Daug augalų dėl sausros žuvo.
„Su vandeniu problemos, vandenį reikia vežti laistymui, tai vazonuose kai kas išdegė. Kadangi juodas vazonas stovi ant saulės, tai reikia du kartus per dieną laistyti, ten šaknys verda. Ir įtariam, kad rudeninis pirkimas gal ne toks bus, bet pavasarį tai visi pirks. Kadangi, ypač naujai sodinti medeliai pas daugumą nukentėjo dėl vandens stygiaus“, - pasakoja sodininkas Rimantas Stankūnas.
Kuršėniškė Daiva mugėje pasakoja apie savo išaugintas gėles. Jų moteris demonstruoja apie šimtą rūšių, ir priduria taip pat pajutusi kaitrios vasaros smūgį – kai kurie augalai žemesni nei turėtų būti. Mugėje dalyvaujanti nuo pat jos pradžios – devyniasdešimt šeštųjų, moteris pastebi, kad kaip ir maiste, drabužių pasaulyje, taip ir augalijoje sąlygas diktuoja mada.
„Keičiasi mados žinokit, žmonės ieško naujovių. Šiemet ant bangos – mėtos. Įvairios mėtos – ananasinės, žemuoginės, labai šiemet madingas trauklapis. Žaliais žiedais, kai žiedai tiesiog rožę primena“, - tikina gėlių kolekcininkė Daiva Gasiūnaitė.
Kartais, kaip priduriama skirtinguose miestuose būna skirtingos augalų mados. Moteris sako mugė tikras išsigelbėjimas kolekcininkams, čia, renkasi aistringiausi augalų mylėtojai, juokaujama, visi kelias dienas gyvena kaip šeima, tad ir dalijasi vienas su kitu patarimais. Juos vėliau perduoda ir pirkėjams.
Nuo senovinių gėlių auglių iki dar nematytų, mugėje savo augalus parduodančios močiutės sako ne tik prie pensijos prisiduriančios, svarbiausia, kad čia galima ir save parodyti ir į kitus pasižiūrėti. Tik pirkėjas sako dabar ne toks, koks buvo prieš dvidešimt metų.
„Dabar yra išrankesnis pirkėjas. Anksčiau būdavo mūsų labai mažai perkančių labai daug, atrodė, kad mes viską parduodavom. Dabar didelis pasirinkimas, ir tie pirkėjai ieško vis kažko naujo ir naujo ir naujo“, - sako gėlininkė Irena Genevičienė.
Mugės rengėjai sako, esą beveik trisdešimt metų rengiamos pavasario ir rudens mugės skirtos supažindinti žmones su lietuviškais augalais.
Teigiama, kad dauguma augalų – apie aštuoniasdešimt procentų – auginti Lietuvoje. Kiti – atvežtiniai iš užsienio, tam, kad norintys susipažintų su naujomis augalų rūšimis.