• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien švenčiame Tarptautinę darbo dieną. Pirmaisiais nepriklausomybės metais šventės buvo atsisakyta dėl sovietmečio šleifo, tačiau po kelerių metų gegužės 1-oji vėl paskelbta ne darbo diena. Taip pat minime ir 10 metų įstojimo į ES sukaktį.

Šiandien švenčiame Tarptautinę darbo dieną. Pirmaisiais nepriklausomybės metais šventės buvo atsisakyta dėl sovietmečio šleifo, tačiau po kelerių metų gegužės 1-oji vėl paskelbta ne darbo diena. Taip pat minime ir 10 metų įstojimo į ES sukaktį.

REKLAMA

Siekis – 8 darbo valandos

Tarptautinės darbininkų dienos ištakų sovietmečio istorijoje ieškoti nereikėtų. Šventės istorija siekia senesnius laikus – 1886 m. Tų metų gegužės 1 d. JAV šiaurėje esančioje Čikagoje kilo darbuotojų maištas. Tuomet miesto policija agresyviai malšino darbininkų demonstraciją, kurios metu šie reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų.

Darbininkai savo iškovojo: šiuo metu daugumoje pasaulio šalių oficialiai nustatyta 8 valandų darbo diena ir 40 valandų darbo savaitė. 1889 m. Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas gegužės 1-ąją paskelbė viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.

REKLAMA
REKLAMA

Asocijuojasi su sovietmečiu

Mūsų šalyje ši šventė pradėta švęsti sovietų okupacijos metais, todėl atgavus nepriklausomybę šventės atsisakyta. Ji grąžinta 1996 m. Organizatorių teigimu, dabar Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažniausiai organizuojami protestai, kuriuose išsakomos darbuotojų problemos. Tik pastaraisiais metais pradėtos organizuoti šventinės eisenos. Šiandien minime ir jubiliejinę sukaktį, mat lygiai prieš dešimt metų – 2004 m. gegužės 1 d. – Lietuva įstojo į ES. Tai, kas ilgą laiką buvo siekiamybe, tuomet tapo realybe.

REKLAMA

Dešimtmetis Europos šalių šeimoje

ES – tai Senojo žemyno valstybių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ieškota idėjų, kaip suburti Europos šalis, kad jos būtų linkusios labiau vienytis, o baisūs, milijonus žmonių gyvybių nusinešę karai taptų tik praeities šešėliais. Ir štai 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas pirmasis iškėlė Europos integracijos idėją. Prancūzo žodžiai buvo tokie įtikinami, kad jau kitais metais, 1951 m., buvo sukurtas pirmasis ES šešetukas (Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija), kuris pasirašė sutartis dėl Europos susijungimo.

REKLAMA
REKLAMA

1973 m. į Europos šeimą įsiliejo Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė. 1981 m. prisijungė Graikija, o dar po penkerių metų – Ispanija ir Portugalija. 1990 m. susijungus Rytų ir Vakarų Vokietijoms, ES prasiplėtė buvusios komunistinės Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorija. 1995 m. ES narėmis tapo Austrija, Suomija ir Švedija.

2004 m. į ES šeimą įsiliejo daugiausia – net 10 – naujokių! Gegužės 1-ąją įstojimo į ES dešimtmetį švęs ne tik Lietuva, bet Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Kipras, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. 2007 m. prie ES prisijungė Bulgarija ir Rumunija, o praėjusiais metais – Kroatija. ES narystės siekia dar 5 šalys: Islandija, Serbija, Juodkalnija, Makedonija ir Turkija.

Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų