Balandžio 13 dieną sukako metai, kai naujos kadencijos Tauragės rajono savivaldybės tarybos pirmajame posėdyje meru buvo išrinktas liberalcentristų atstovas Robertas PIEČIA. Šia proga jį kalbina „Tauragės kurjerio“ korespondentė Jovita Strikaitienė.
- Lygiai metus vadovaujate rajonui. Pažvelkite į šias pareigas iš dviejų pozicijų: kai dar nebuvote meras ir po vienerių metų. Kaip keitėsi Jūsų požiūris?
- Mero kėdės nesimatavau, jo darbo nenagrinėjau, todėl tvirtos nuomonės apie šį postą nebuvau susidaręs. Keturių partijų - Liberalų ir centro, Valstiečių liaudininkų, Tėvynės sąjungų, liberalų demokratų – valdančiosios koalicijos nulemtas mano šuolis iš miškų urėdo pavaduotojo pareigų į mero postą nebuvo paprastas. Neužteko vien pasiryžimo efektyviai dirbti rajono gyventojų labui, teko nemažai mokytis. Manau, kad mokymasis tęsis bent pusę kadencijos – ne tik specifinio darbo savivaldoje, bet ir norint nustatyti, į kurias duris belstis, kad pavyktų išspręsti vieną ar kitą klausimą. Tačiau iš pašalės į šį postą atėjęs žmogus turi ir pliusų – nėra pripratęs prie neįveikiamo biurokratizmo. Bet maniau, kad būnant meru bus galima lengviau ir greičiau išspręsti daugelį klausimų.
- Kokiais nuveiktais darbais galite pasidžiaugti kartu su rajono žmonėmis?
- Vos po dviejų mėnesių nuo darbo pradžios mūsų visų laukė didelis išbandymas – Tauragės 500 metų jubiliejus, laiko pasiruošti buvo labai mažai. Manau, jog šį išbandymą pavyko sėkmingai išlaikyti, už tai esu dėkingas visai savo komandai bei žmonėms, kurie padarė viską, kad tris dienas trukusi šventė būtų įsimenanti. Šventė – ne vien renginiai, bet ir deramas miesto sutvarkymas. Reikėjo sutarti su statybininkais, kad anksčiau numatyto laiko baigtų remontuoti Dariaus ir Girėno gatvę, atliktų kitus darbus. Džiaugiuosi, kad pavyko gražiai sutvarkyti Martyno Mažvydo alėją, kuri pratęsia rekonstruotą Bažnyčių gatvę. Baigta Žalgirių vidurinės mokyklos rekonstrukcija, sutvarkyti dviejų darželių stogai. Darbų padaryta daug, jie surašyti mero ir administracijos direktoriaus ataskaitose, informaciją galima rasti savivaldybės internetiniame puslapyje.
- Kaip ketinate spręsti skaudžiausią rajono problemą – duobėtos miesto gatvės, kaimų keliai, užkimšti automobiliais kiemai?
- Esant dabartiniam finansavimui greitų permainų šioje srityje nėra ko tikėtis. Tačiau stengiamės, kad Tauragėje dar šiemet šis tas pasikeistų. Planuojame išplėsti, išasfaltuoti 4-5 automobilių stovėjimo aikšteles ir įvažiavimus į jas prie daugiabučių. Bus išasfaltuota labai J.Tumo-Vaižganto gatvės dalis nuo Gedimino gatvės iki galo. Planuojame sutvarkyti Tremtinių kelio atkarpą nuo Stoties gatvės iki geležinkelio stoties, nes ši gatvė didesnių investicijų nematė daugiau kaip dvidešimt metų.
- Vos Jums tapus meru imta platinti gandus, kad „rudenį būsianti kita valdžia“, suirsianti valdančioji koalicija. Kaip per visą tą laiką sekėsi suderinti valdančiosios koalicijos partijų siekius?
- Gandai toliau tebeplatinami, tik griūties terminai kiti. Pirma skelbė, kad tai įvyks praėjusių metų rugsėjį, paskui kalbėta apie Naujuosius metus, Velykas, dabar – apie vasarą. Matyt, kažkam naudinga skleisti tokius gandus. Tačiau lemtingosios datos ateina ir praeina, o keturių partijų valdančioji koalicija toliau sutartinai dirba, pavyksta suderinti partijų interesus. Tikiuosi, kad sėkmingai dirbsime visą kadenciją Tauragės rajono žmonių labui.
- Kaip vertinate rajono Tarybos, į kurią atėjo dešimt naujų žmonių, darbą?
- Tarybos darbą vertinu gerai. Joje daug nemažą darbo patirtį savivaldoje sukaupusių narių. Tai Darius Bredelis, Sigitas Kancevyčius, Arūnas Gendrolius ir kiti. Kartais ir opozicija teikia konstruktyvius pasiūlymus. Norėčiau, kad visi Tarybos nariai būtų aktyvesni, teiktų daugiau pasiūlymų, aktyviau dalyvautų komitetų veikloje.
- Kodėl į Tauragę taip sunkiai pritraukiamos Europos Sąjungos lėšos? Mus šioje srityje lenkia net nykštukinė Pagėgių savivaldybė.
- Pagrindinė problema – kvalifikuotų ir kompetentingų darbuotojų stoka savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriuje, o Pagėgių savivaldybė nuo pat pradžių subūrė stiprų šį skyrių, mes tik dabar pradėjome formuoti tvirtesnę komandą. Pritraukti patyrusius, kompetentingus specialistus labai sudėtinga, nes savivaldybė nebegali konkuruoti su privačiu sektoriumi atlyginimais. Tai visos šalies problema, ją turi spręsti Vyriausybė, Seimas. Jau laimėtas lėšas trukdo įsisavinti biurokratiniai barjerai, ministerijų nerangumas. Dėl Aplinkos ministerijos įsteigtos Projektų valdymo agentūros aplaidumo suvėlintas įgyvendinti ES finansuojamas Nemuno žemupio vandentvarkos projektas pabrango daugiau negu du kartus, trūksta daugiau negu 50 milijonų litų. 2007-2013 metams regiono ekonomikos augimo centro plėtrai iš ES numatyti 42 milijonai litų. Praėjo 2007-ieji metai, šių metų trys mėnesiai, tačiau iki šiol dar nėra jokių dokumentų dėl šių investicijų įsisavinimo.
- Kaip vertinate paspartėjusią savivaldybės darbuotojų kaitą?
- Jau kalbėjau, kad savivaldybė negali konkuruoti su privačiomis struktūromis, kurios gali pasiūlyti didesnį atlyginimą, mažesnį darbo krūvį, todėl nemažai žmonių išeina ieškodami geresnio gyvenimo. Dalis darbą palieka pajutę, kad jų kvalifikacija ir sugebėjimai nebeatitinka keliamų reikalavimų. Čia nedidelė bėda, pavyksta surasti kitų darbuotojų. Sunkiausia surasti specialistų, turinčių juridinį, architekto, ekonomisto, statybininko išsilavinimą.
- Abu su žmona esate vadovai, Asta Piečienė vadovauja Pirminės sveikatos priežiūros centrui, kurios steigėja yra rajono Taryba. Ar jai Jums nesukelia papildomų problemų?
- Kadangi abu su žmona esame labai užimti, mažiau laiko galime skirti dukrai moksleivei, o darbe tai man netrukdo. Jei Taryboje svarstomi kokie nors klausimai, susiję su Pirminės sveikatos priežiūros centru, aš nedalyvauju svarstyme ir balsavime. Beje, verta paminėti, kad labai mažai tokių klausimų svarstoma Taryboje. Mediciną kuruoti pavesta mano pavaduotojui Raimondui Matemaičiui. O kad aš apie labai svarbią rajono gyvenimo sritį – mediciną sužinau iš pirmųjų lūpų, tai yra pliusas. Pirminės sveikatos priežiūros centras - vienintelė savivaldybės įstaiga, parengtiems projektams įgyvendinti iš ES gavusi maždaug 2,5 milijono litų. Būtų gerai, kad ir rajono Taryba, kaip yra kituose rajonuose, sveikatos apsaugai galėtų suteikti svarią paramą.
- Tauragės rajone sparčiai mažėja gyventojų, ar rajono valdžia neketina imtis kokių nors priemonių, kad sustabdytų jaunų žmonių nutekėjimą?
- Ypatingų svertų sustabdyti į didžiuosius miestus ir kitas šalis išvykstančius jaunuolius neturime, tai visų nuošalių rajonų problema. Jaunimas išvažiuoja dėl mažų atlyginimų, skurdaus laisvalaikio. Mes planuojame šį tą padaryti, kad tauragiškių laisvalaikis būtų įdomesnis. Svarstoma galimybė statyti poilsio parką, kuris pritrauktų poilsiautojus iš visos šalies ir net kitų šalių. Jei šiai idėjai bus pritarta, bus rengiama galimybių studija ir techninis projektas. Diskutuojama ir dėl kito gana brangaus projekto įgyvendinimo - plaukimo baseino statybos.
- Sportininkai, sporto rėmėjai džiaugiasi, kad Jums tapus meru sporto klubams skiriamos lėšos išaugo dvigubai. Ar sportui skiriamos lėšos augs ir ateityje?
- Sportui skiriamos lėšos padvigubėjo, tačiau anksčiau jų būdavo skiriama tiek mažai, kad ir joms padvigubėjus negaliu džiaugtis. Kituose rajonuose sportui lėšų skiriama gerokai daugiau. Jei nuo manęs priklausys, sportui skiriamos lėšos visą laiką didės. Pats sportuoju nuo mažų dienų, puikiai suprantu sporto įtaką žmonių sveikatai. Taip pat tai puiki laisvalaikio praleidimo priemonė ir prevencija prieš nusikalstamumą.
- Atsisakėte Visuomeninės sporto tarybos, kuri kritikuojama už neveiklumą, pirmininko pareigų. Ką atsakytumėte kritikams?
- Į šį klausimą galėčiau atsakyti juokais, kad ši Visuomeninė taryba prieš pustrečių metų buvo įkurta tam, kad iš rajono valdžios sporto klubams pavyktų „išmušti“ daugiau pinigų, todėl nelabai buvo pageidaujama. Kadangi dėl lėšų „muštis“ nebereikia, tai ir taryba liko neveikli. O jei rimtai, netrukus susirinksime ir spręsime, ką su ja daryti, nes mes tik šiaip buvome susibūrę, taryba nebuvo oficialiai įregistruota.
- Tauragėje vykstančius kultūros, sporto renginius remia beveik vien vietiniai verslininkai, neteko girdėti, kad juos paremtų didieji prekybos tinklai, baigiantys nustelbti vietos prekybininkus. Ar neatsitiks taip, kad vietiniai rėmėjai bus sunaikinti, kadangi nė viena valdančioji koalicija nesiryžo apriboti didžiųjų prekybos tinklų plėtros?
- Šiame teiginyje yra daug tiesos. Tačiau noriu pasakyti, kad „Maxima“ Tauragės 500 metų jubiliejaus šventę parėmė 25 tūkstančiais litų. Didžiųjų prekybos tinklų agresyvi konkurencija su vietiniais prekybininkais - ne tik mūsų miesto, o visos šalies problema. Prieš keletą metų buvo galima patvirtinti didžiųjų prekybos centrų mieste išdėstymo schemą, dabar tai daryti per vėlu. Manau, kad kitų šalių pavyzdžiu reikia reguliuoti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką, jie neturėtų dirbti vėlai vakare, savaitgaliais, šventinėmis dienomis, o tuo metu daugiau galėtų parduoti smulkios parduotuvės. Bet tai turėtų reguliuoti valstybė.
Jovita Strikaitienė
