Netikėtai užėjus tokiai sniegingai žiemai, gyventojai susirūpino miškuose tūnojančiais žvėreliais ir paukščiais. Tačiau gamtininkas Selemonas PALTANAVIČIUS įspėja, kad norėdami padėti alkstantiems miško gyvūnams, turime tai daryti kasdien iki pat pavasario, o ne kartą per metus.
„Situacija iš tikro gana sudėtinga, – sako gamtininkas. – Puikiai suprantu žmonių rūpestį, nes tokiomis sunkiomis sąlygomis daug gyvūnų žūsta. Tokia snieginga žiema tęsiasi jau daugiau kaip mėnesį ir ji, galima sakyti, jau yra viršijusi kai kurių žvėrių – ir stirnų, ir šernų, ir danielių – biologinius rodiklius. Pagrindinė problema, kad žvėrys negali atsigulti ant grynos žemės: stirnos peršąla, o šernai brenda stumdamiesi sniegą".
S.Paltanavičius ragina nepamiršti svarbiausių gyvūnų globos principų: „Mane piktina vadinamosios akcijos, kai grupė žmonių į mišką gyvūnams atveža maisto tik kartą per visą žiemą. Radę pašaro žvėrys kurį laiką susitelks toje vietoje ir toliau lauks su maistu atvažiuojančių žmonių... Maitinti, lesinti reikia pradėti tik tada, jeigu žinome, kad tai galėsime daryti kiekvieną dieną, reguliariai ir iki pat pavasario. Jeigu ne – tada negalima apgaudinėti gyvūnų, nes jiems tai kenkia..." Gamtininko pastebėjimu, Lietuvoje medžiotojai gyvūnus šeria tikrai intensyviai – į šėryklas žvėreliai ateina maitintis visą parą – tiek dieną, tiek vakarais.
Kadangi dauguma gyvūnų maitinasi natūraliu maistu, tokiu kaip medžių žievė, jiems netiks likučiai nuo mūsų stalo. Be šieno, gyvūnams į šėryklas vežkite kuo natūralesnių produktų: grūdų, batono, baltos duonos, galų gale tinka ir daržovės: smulkinti agurkai, morkos ar burokai. Paukščiai lesinami mūsų aplinkoje, prie namų, kai natūralaus maisto jiems nelieka miškuose ir jie yra priversti ieškoti naujų maitinimo šaltinių. “Tik jokiu būdu neneškime saldumynų, nes tai nėra jų maistas", – įspėja gamtininkas.
Neišskridusias gulbes užšalus vandens telkiniams gali tekti pervežti į saugesnes vietas. Vandens paukščius lesinkite įvairiais grūdais. Kitiems paukščiams į lesyklėles paberkite įvairių kruopų, saulėgrąžų, taip pat nepagailėkite riebalų, tik nesūdytų, be jokių skonio stipriklių.
Gamtininkui kartais skundžiasi gyvūnų mylėtojai: „Mes žvėrims atvežėme pašaro, o jie išsilakstė į visas puses". Anot S.Paltanavičiaus, gal nereikėtų naiviai tikėti, kad, atėjus žiemai, gyvūnai ir paukščiai paisys mūsų gerų norų.
Deimantė ZAILSKAITĖ
