Gegužės 20–22 dienomis G. Kentas lankėsi Lietuvoje, Vilniuje, kur vyko Helsinkio pakto metinėms skirta konferencija. Tiesa, diplomatui teko patirti nesklandumų – dėl Lietuvoje nugriaudėjusio oro pavojaus G. Kentas kuriam laikui strigo Frankfurto oro uoste.
Neramiu metu į Vilnių atskridęs diplomatas su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo įžvalgomis apie saugumo situaciją Baltijos šalyse, prisiminė darbą Ukrainoje per Oranžinę revoliuciją ir įvardijo D. Trumpo silpnybę, kurią pastebi tik akyliausi.
Specialiai iš 16-osios A. Sacharovo konferencijos Vilniuje – naujienų portalo tv3.lt interviu su buvusiu JAV ambasadoriumi G. Kentu.
Kas gintų Baltijos šalis? Diplomatas įvardija NATO problemą
Priminkite, kada atvykote į Vilnių – šiandien ar vakar?*
Vakar tokiu metu.
*Pokalbis su G. Kentu vyko ketvirtadienį, gegužės 21 d. – dieną po oro pavojaus signalo Vilniuje,
Vadinasi, turėjote gauti perspėjimus apie galimą droną.
Dėl pavojaus strigome Frankfurto oro uoste, skrydžio turėjome laukti 45 minutes.
Tai buvo pirmasis oro pavojaus signalas Lietuvoje per jos nepriklausomybės istoriją. Kaip manote, ko galime tikėtis netolimoje ateityje, žinant, kad karas Ukrainoje tikrai nesibaigia? Ar turėtume nerimauti, kad Lietuva sulauks stipresnių atakų?
Manau, galite tikėtis daugiau tokių incidentų. <...> Ukrainos dronai skrido per Rusijos teritoriją, tačiau Rusijos propaganda teigė, kad dronai kažkokiu būdu skrido per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, o tai neatitinka tikrovės.
Rusai sukūrė melą – naratyvą, kurį galėtų panaudoti siekdami pateisinti galimą dronų siuntimą į Baltijos valstybes, nes, anot jų, Baltijos valstybės neva siunčia dronus į Rusiją. Taip viskas veikia. Kaip žinote, šitaip prasidėjo Antrasis Pasaulinis karas – naciai melavo ir užpuolė Lenkiją.
Mano manymu, galime tikėtis daugiau provokacijų, panašių į tas, kurias matėme anksčiau: bandymus susprogdinti per Lietuvą skridusius krovininius lėktuvus, per Lenkiją važiavusius traukinius.
Rusai jau imasi, kaip jie patys sako, „aktyvių priemonių“, siekdami destabilizuoti Vakarų šalis, įskaitant Lietuvą, ir sudaryti įspūdį, kad jų valdžios institucijos nesugeba suvaldyti situacijos. Tai yra sąmoningas ir apgalvotas Rusijos bandymas destabilizuoti Vakarų šalis.
Lietuvoje mes susirūpinę, kas būtų, jeigu nutiktų kas nors baisesnio. Dažnai keliamas klausimas, ar NATO mums padės ir per kiek laiko. Visgi nerimą kelia D. Trumpo pasisakymai apie NATO. Kokia tikimybė, kad JAV paliks NATO?
Teisiškai JAV negali pasitraukti iš NATO be Senato sutikimo, o Senatas niekada nepatvirtins JAV planų palikti NATO. Tačiau tai tik formalus susitarimas.
Manau, tikrasis klausimas yra toks: o kas, jei Lietuva būtų užpulta? NATO remiasi 5 straipsniu, tačiau žmonės ne visada supranta, ką tai reiškia.
Pirmiausia, užpuolimo atveju NATO susirinktų ir kalbėtųsi. Net jei NATO aktyvuotų 5 straipsnį (taip buvo tik vieną kartą – po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių JAV), kiekviena NATO narė pati spręstų, ar siųsti karius, ir kaip tai daryti. Net jei būtų paskelbtas 5 straipsnis, tai nereiškia, kad kiekviena NATO šalis siųstų pajėgas ginti Lietuvą.
Tačiau svarbu tai, kad Lietuva yra NATO Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) narė. JEF taip pat priklauso kitos Baltijos šalys, Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, o dabar jau ir Švedija, Suomija.
Šioms šalims nereikia laukti, kol NATO priims bendrą politinį sprendimą ir kol bus aktyvuoti NATO mechanizmai – jos gali akimirksniu nuspręsti siųsti karius ginti savo sąjungininkus, <...> kol dar nebaigti NATO procesai, kurie gali užtrukti keletą dienų.
Todėl manau, kad visada atsiras šalių, kurios bus pasirengusios ginti Lietuvą. Mano prognozė tokia: ar tai būtų Lietuva, Estija ar kita šalis, būtent Šiaurės ir Baltijos regiono šalys būtų pirmosios, kurios sureaguotų.
Interviu tęsinys – kitame puslapyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
