Pataisykite mane, jei klystu, bet savo kalboje minėjote, kad JAV tampa autoritarine valstybe?
Kaip ir sakė A. Sacharovo centro vadovas Robertas van Vorenas, kiekvienas žmogus gali pareikšti savo nuomonę. Aš prie konferencijos pavadinimo „Autoritarizmas kyla“ dedu klaustuką.
Mano manymu, JAV nėra autoritarinė šalis. Mes išsirinkome lyderį – D. Trumpą, kuris reiškiasi kaip autoritaras, tačiau tai nereiškia, kad visa šalis yra autoritarinė.
Tai reiškia, kad JAV praranda reputaciją ir nebėra pavyzdys kitoms šalims. D. Trumpo atvejis rodo: jei esi išrinktas valstybės lyderiu, gali grobti pinigus, pažeidinėti įstatymus ir nesulaukti už tai atsakomybės.
Mano nuomone, piktnaudžiavimas galia ir autoritarizmas nėra tas pats. Tai bandžiau pabrėžti savo kalboje, tačiau kiti žmonės galbūt turi kitokią nuomonę.
JAV turi ilgą demokratijos istoriją, Lietuvoje ši valstybė dažnai matoma kaip pavyzdys. Ar D. Trumpas yra pirmasis JAV lyderis, kuris nusisuko nuo demokratinių vertybių?
Žvelgiant į paskutinius 250 JAV istorijos metų, buvo tokių asmenybių – populistų, kurie bandė naudoti tokias priemones ar metodus. Tačiau niekada neturėjome tokios asmenybės nacionaliniu lygiu, tai yra prezidento.
Praeityje panašiai veikė Luisianos gubernatorius Huey Longas, dirbęs ketvirtajame dešimtmetyje. Jis buvo populistas, bet išrinktas tik gubernatoriumi.
Vadinasi, tokio prezidento JAV istorijoje nebuvo?
Ne, niekada nebuvo prezidento dirbančio tokiais metodais ir esančio tokia asmenybe, kaip D. Trumpas. Tie, kurie kūrė JAV prieš 250 m., baiminosi, kad toks žmogus gali iškilti. Todėl priimdami konstituciją 1789 m., jie įtvirtino valdžių atskyrimo sistemą, kad didžioji dalis valdžios atitektų įstatymų leidžiamajai – Kongresui, o ne prezidento institucijai.
Deja, mūsų Kongresas nesugebėjo apginti savo pozicijos. Jis nevykdė Konstitucijoje numatytos pareigos riboti vykdomosios valdžios įgaliojimų. Jei D. Trumpas bando kažką padaryti su Kongreso patvirtintu biudžetu, Kongresas turėtų pasakyti „ne“.
Manau, kad tai yra didžiausias pastarųjų dvejų metų trūkumas: daugumą Kongrese turintys respublikonai neatsiskaito su prezidentu ir neužtikrina, kad veiktų valdžių atskyrimo ir pusiausvyros sistemos.
Kentas įvardijo, kodėl renkame populistus
D. Trumpas yra populistas, tačiau ir Lietuvoje tarp valdančiųjų turime populistinę partiją. Kaip manote, kodėl žmonės vis dar išrenka tokius politikus?
Man atrodo, kad politikoje visada yra laimėtojų ir pralaimėtojų. Priimamas sprendimas, ir vieniems tai naudinga, o kitiems – ne.
Modernizacijos procesas, kai valstybė iš agrarinės ekonomikos pereina į industrinę, taip pat lemia laimėtojus ir pralaimėtojus. Taigi, visada atsiras žmonių, kurie norės, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau, net jei gyvenimas anuomet ir nebuvo toks geras, kaip jie įsivaizdavo. Dėl to žmonėms kyla pyktis.
Tuomet atsiranda politikų, kurie pamato tą pyktį ir pasinaudoja juo, kad patektų į valdžią. Dažniausiai jie neišsprendžia problemų, o tik ciniškai naudojasi žmonių pykčiu, kad išsilaikytų valdžioje ir darytų tai, ką nori.
Toks pavyzdys Europoje buvo Viktoras Orbanas. Jis savo politinę karjerą pradėjo kaip jaunas demokratas, dėvintis mėlynus džinsus, bet ilgainiui tapo autoritarine figūra. Vengrija iš vienos turtingiausių Europos šalių per 20–30 metų nusirito iki skurdžiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės.
Manau, kad tokia iš esmės yra autoritarinių lyderių istorija, nes galiausiai jie sutelkia dėmesį į savo pačių praturtėjimą, o ne į šalies gerovę. Kita vertus, jie supranta žmogiškąją prigimtį ir žino, kad kai žmonės yra nelaimingi, jie nori apkaltinti ką nors kitą, o ne save pačius. Todėl tokie politikai reaguoja į visuomenės emocijas ir ieško kaltų.
Problema ta, kad per rinkimus tikrai būna iš ko rinktis, bet vis tiek į priekį išsiveržia populistai. Tai kokia čia bėda – per mažas rinkėjų aktyvumas ar noras kažko naujo?
Tie, kurie analizuoja politiką, mano, kad politika yra mokslas. Mano manymu, politika yra labiau apie emocijas, nei racionalumą. Žmonės ne visada balsuoja dėl savo interesų.
Kaip ir minėjau savo kalboje, praėjusią vasarą dviračiu pervažiavau Jungtines Valstijas, iš viso 7000 kilometrų. Susitikome su bendruomenėmis, kurios balsavo už D. Trumpą, tačiau dabar atsidūrė nepalankioje padėtyje ir nukentėjo nuo D. Trumpo politikos.
Tai buvo žmonės iš skirtingų valstijų, kuriose veikė skirtingos politikos kryptys. Vis dėlto manau, kad daugumoje iš tų regionų vis tiek būtų balsuojama už respublikonus 2028-aisiais.
Pavyzdžiui, Kanzaso valstija – čia visada balsuojama už respublikonus, nors D. Trumpo politika žlugdo Kanzaso ūkininkus. Tačiau jie yra prisirišę prie savo politinės tapatybės ir nenori būti atstumti.
Todėl politikai supranta, kad žmonės dažnai balsuoja remdamiesi emocijomis, o ne racionalumu, ir siekia tuo pasinaudoti.
Ar Trumpas serga?
Praėjo pora metų, kai D. Trumpas išrinktas JAV prezidentu. Iki kadencijos pabaigos dar liko keleri metai, ko mes galime tikėtis?
Manau, akivaizdu, kad jis tampa vis labiau nenuspėjamas, todėl sunku ką nors prognozuoti. Kartais jis prieštarauja pats sau. Praėjusią savaitę ryte jis pasakė apie Iraną vieną dalyką, tos pačios dienos popietę – visai kitą. Tai pakeitė situaciją rinkose: naftos kainos tai kyla, tai krinta.
Antrojoje D. Trumpo administracijoje nėra normalaus politikos formavimo proceso. Jis neturi ministrų komandos, kuri bendradarbiautų tarpusavyje ir pateiktų įvairius variantus.
Turite omenyje, ji kitokia, nei per pirmąją jo kadenciją?
Ši kadencija skiriasi nuo bet ko, kas iki šiol egzistavo, taip pat ir nuo pirmosios jo administracijos. Tada dirbo valdininkai, kurie suprato, kad D. Trumpas yra išrinktas prezidentu. Jų tikslas buvo įgyvendinti jo viziją, tačiau užtikrinti, kad ji atitiktų nacionalinius interesus.
D. Trumpas atsikratė šiais žmonėmis. Vietoje jų įstatė „Taip, pone!“ mentaliteto vyrus ir moteris, kurie pritars bet kam, ką jis pasakys. Taigi, antrojoje D. Trumpo kadencijoje valdymas yra visiškai kitoks. <...>
Prieš kelerius metus mirė mano tėvas, jis sirgo Alzheimeriu ir senatvine demencija. Kiekvienas, kuris yra gyvenęs su demencija sergančiu žmogumi, atpažįsta šios ligos požymius. Galiu pasakyti, kad D. Trumpas serga demencija.
Ši liga apima platų spektrą, tačiau D. Trumpo gebėjimas rišliai kalbėti ir mąstyti akivaizdžiai silpsta. Jei atidžiai jo pasiklausytumėte, pastebėtumėte, kad jo gebėjimai yra prastesni nei tada, kai jis pirmą kartą ėjo prezidento pareigas, ir tikrai prastesni nei prieš 10 ar 20 metų.
Manau, negalime tiksliai prognozuoti, kiek dar pablogės jo kognityvinės funkcijos per ateinančius dvejus metus, tačiau demencijos ypatumas tas, kad ji progresuoja blogąja linkme.
Interviu tęsinys – kitame puslapyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
