Pentagonas „sumažino Europoje dislokuotų kovinių brigadų (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, – teigiama jo pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, vieną kovinę brigadą sudaro nuo 4 iki 4,7 tūkst. karių.
Pranešime nurodoma, kad, priėmus sprendimą sumažinti JAV karių skaičių, „laikinai atidedamas“ ir pajėgų dislokavimas Lenkijoje.
Nėra požymių, kad karių skaičius Baltijos šalyse būtų mažinamas
Vertindamas Pentagono pareiškimą, politologas Linas Kojala sako, kad tai nėra netikėta žinia. Pasak L. Kojalos, prezidento D. Trumpo administracija jau ilgai kartoja, kad peržiūrės pajėgas Europoje ir „peržiūrėjimas vyks mažėjimo kryptimi“.
„Šiuo atveju šitas anonsas nepakeičia bendros tendencijos, o ją paverčią apčiuopiamesne. Bet vis tiktai anonsas savaime nepasako, kaip realiai keisis amerikiečių karių skaičius regione, nes tuo pačiu yra konstatuojama, kad rotacija į Lenkiją yra pristabdyta tik laikinai. Kitaip tariant, kariai iš Lenkijos nėra atšaukiami“, – kalbėjo politologas.
Pasak L. Kojalos, šiuo metu nėra jokių požymių, kad JAV karių skaičius Baltijos šalyse būtų peržiūrėtas ir mažinamas. Politologo vertinimu, šis Pentagono pareiškimas palieka vietos interpretacijoms.
„Labai tikėtina, kad karių skaičius mažės Europoje, bet jis yra labai didelis, apie 80 tūkst. Tai kokios bus realiai praktinės pasekmės? Iš kur kariai bus išvedami? Kaip vyks procesas, kiek jis užtruks?“ – sakė politologas.
Pasirodžius Pentagono pranešimui apie JAV brigadų skaičiaus Eurpoje mažinimą, žurnalistas Artūras Anužis pasidalino keliais scenarijais, kas laukia Lietuvos. Blogiausias scenarijus – JAV kariai paliktų Lietuvą. Anot politologo L. Kojalos, tai „teoriškai įmanoma“, bet nėra jokių indikacijų, kad amerikiečiai svarstytų tai padaryti, nėra.
„Lietuva taip pat labai daug investuoja į tai, kad paramą priimančiosios šalies parama būtų kiek įmanoma geresnė. Kitaip tariant, kad amerikiečių kariai čia ne tiktai būtų, bet ir turėtų tinkamas sąlygas treniruotis ir vykdyti pratybas, kitus veiksmus ir kad tai būtų abipusiai naudingas bendradarbiavimas“, – kalbėjo politologas.
L. Kojala priduria, kad kertinis NATO principas yra atgrasymas. Jungtinių Valstijų buvimas šalyse, kurios yra geografiškai arčiausiai Rusijos vykdomos agresijos, yra vienas efektyviausių būdų atgrasyti karinę eskalaciją, sako politologas.
„Tą amerikiečiai ne karta yra patys akcentavę“, – kalbėjo politologas.
Ar Lietuvoje karių galėtų padaugėti?
Dar vieną iš versijų – dalis iš Vokietijos patraukti JAV karių būtų perkelti į Lenkiją ir Baltijos šalis. Anksčiau Vašingtonas pranešė, kad iš Vokietijos bus patraukti 5 tūkst. JAV karių.
„[Šio varianto] neatmeta ir patys amerikiečiai, bet taip pat yra aišku, kad kol kas sprendimas yra nepriimtas ir jis nėra anonsuotas“, – komentavo L. Kojala.
Politologas priduria, kad kariai iš Vokietijos kol kas nėra išvesti ir tikėtina, kad procesas bus ilgas, komplikuotas ir brangus.
„Vien prezidento anonso, kad tai yra ketinama daryti, Pentagono patvirtinimo, kad bus judama šita kryptimi, nepakanka, kad būtų atsakyti praktiniai klausimai. Ir tik tada kyla svarstymas, kur tie kariai galėtų atsidurti?“ – sakė L. Kojala.
Ar Vašingtonas spaudžia Europą?
Pasirodžius naujienoms apie JAV ketinimus mažinti brigadų skaičių Europoje, pradėta kalbėti, kad tai yra vienas iš Vašingtono bandymų spausti Europos žemyną rūpintis savo gynyba labiau.
Į klausimą: ar tokios JAV taktikos veiksmingos, politologas L. Kojala atsako:
„Priklausytų nuo kriterijaus, kaip apibrėžtume veiksmingumą ar efektyvumą. Jeigu vertintume gynybos išlaidas, matytume, kad jos auga sparčiai“, – komentavo politologas.
Tačiau NATO yra svarbus tarpusavio pasitikėjimas, sako L. Kojala. Todėl D. Trumpo retorika rodo, kad transatlantiniuose santykiuose „yra skirčių“.
D. Trumpo ir Europos lyderių kivirčai, prastėjantis JAV, kaip patikimos partnerės, Europoje vertinimas rodo, kad vyrauja įtampa.
„Yra įtampų ir tas įtampas yra labai svarbu mažinti, nes vien praktinių veiksmų nepakanka“, – kalbėjo L. Kojala.
Sprendimas sumažinti kovinių brigadų skaičių buvo priimtas po to, kai keletą savaičių buvo spėliota, kad Europoje dislokuotos JAV pajėgos gali būti mažinamos, bei Vašingtonui reikalaujant, kad jo sąjungininkai žemyne daugiau investuotų į savo gynybą.
Prezidentas Donaldas Trumpas atrodo esąs pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie nepalaikė JAV pradėto karo prieš Iraną arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų dislokavimo strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje.
Gegužės pradžioje Pentagonas paskelbė, kad Vašingtonas iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių.
Matulionis sakė turintis informacijos, kad pajėgos liks
Dieną prieš Pentagono pranešimą prezidento vyriausias patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis kalbėjo, turintis informacijos, kad JAV peržiūrint karinį buvimą Europoje, amerikiečių pajėgos Lietuvoje liks.
Pasak jo, kol kas neaišku, ar šalyje liks dislokuotas dabartinis maždaug tūkstantis karių, ar jų bus daugiau, ar mažiau.
„Bent jau ką aš turiu, kokią informaciją turiu, amerikiečių pajėgos turėtų likti Lietuvoje“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
„Ar liks tokio paties dydžio, ar įvyks stebuklas ir jos bus dar didesnės, ar vis dėlto jos bus mažinamos? Labai daug dar kintamųjų šioje lygtyje“, – pridūrė jis.
Patarėjas amerikiečių karių buvimą Lietuvoje pavadino „svarbiausiu atgrasymo faktoriumi“.
„Norėčiau būti optimistas ir mes tikrai nesuteikiame pagrindo imtis veiksmų prieš mus mažinant pajėgas“, – teigė D. Matulionis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
