Jūs dirbote Ukrainoje per Oranžinę revoliuciją. Ar tada matėsi, kad Ukraina eis Vakarų demokratijos keliu?
Ukrainiečiai visada siekė prisijungti prie Europos, tačiau problema ta, kad į ES stoja ne žmonės, o institucijos. 2004 m. Ukrainos institucijos tikrai nebuvo pasirengusios. Manau, kad 2014 m. Ukrainos visuomenė buvo daug brandesnė, o Ukraina pateikė geresnių argumentų, tačiau jie vis dar nėra pasiruošę.
Ukrainiečiai giliai širdyje jaučiasi esą europiečiai, tačiau institucijos dar nepasiekė tokio lygio, kad Ukraina kitais metais gautų kvietimą prisijungti prie ES. <...> Ukraina šiuo metu kovoja karo sąlygomis ir taip pat bando vykdyti reformas. Dar yra daug ką nuveikti.
Rusija visada turėjo interesų Ukrainoje. Kaip manote, kokia klaida buvo padaryta, kad sulaukėme tokio karo, koks vyksta dabar?
Vienas iš Helsinkio judėjimo Ukrainoje iniciatorių Myroslavas Marynovychius pasakė labai aiškiai: V. Putino tikslas – sunaikinti Ukrainą. Ukraina nepadarė nieko blogo, tiesiog V. Putinas ieško sau vietos Rusijos istorijoje – jis nori būti minimas kaip vienas iš galingiausių užkariautojų šalia Ivano Rūsčiojo, Petro I-ojo, Jekaterinos Didžiosios ir Stalino.
Taigi pagrindinis uždavinys (taikos derybose – red. past.) yra ne priversti Ukrainą eiti į kompromisus, o nustatyti V. Putinui sąlygas, kad jis nutrauktų Rusijos agresiją. Iki šiol mes, kaip bendruomenė, tai darėme nepakankamai. Privalome kelti kur kas didesnį spaudimą, taikydami sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir šešėliniam laivynui.
Taikydami sankcijas ir kitas spaudimo priemones, mes turbūt nebūtume sutrukdę V. Putinui 2014 m. pradėti puolimą Ukrainoje ir 2022 m. įsiveržti į jos teritoriją, bet dabar galime padidinti karo tęsimosi kainą. Manau, kad tai vienintelis būdas žengti į priekį. <...>
Kodėl Putinas nori Ukrainos? Jis galėjo kėsintis į Baltarusiją, Lietuvą, Kaukazo šalis ar net dalį Suomijos, bet kodėl pasirinko būtent Ukrainą?
Grįžtame prie to, kad vėl bandome analizuoti rusų mąstyseną, o nė vienas iš mūsų nėra rusas. Universitete studijavau Rusijos istoriją ir literatūrą. Rusų sampratoje „Didžioji Rusija“, jos branduolys, yra tai, ką rašytojas Aleksandras Solženycinas apibūdino kaip Rusiją: Baltarusija, Ukraina ir šiaurinis Kazachstanas. Gera žinia Baltijos šalims – jos neįtrauktos.
Jei atvirai, nežinau, ar būtent taip V. Putinas įsivaizduoja Rusiją. Manau, kad iš tiesų V. Putinas turi platesnę viziją nei A. Solženicynas, bet šis vaizdinys nėra apibrėžtas nei istoriškai, nei kultūriškai, t. y. neapima teritorijų, kur buvo Rusijos imperija.
Ši samprata remiasi tuo, kad jei kalbi rusiškai, tai Rusija turi teisę tave valdyti. Tai tarsi pateisinimas plėstis, įtraukiant Baltijos valstybes ir Centrinę Aziją. Kaip ir minėjau, V. Putinas kovoja dėl vietos Rusijos istorijoje, todėl nori, kad Rusija būtų suvokiama kaip didesnė, nei buvo nuo 1991 metų.
Diplomatas ir po darbo valandų: dėl Ukrainos surengė dviračių žygį
Kodėl, jūsų nuomone, taip sunku pasiekti taiką Ukrainoje? Kliūčių kelia Rusija, Ukraina ar visa tai yra kur kas sudėtingiau?
Manau, tai nepavyksta dėl Rusijos, ne dėl Ukrainos. Akivaizdu, kas yra auka, o kas yra agresorius – šį karą pradėjo Rusija ir ji galėtų visa tai užbaigti pasitraukdama iš Ukrainos. Idėjai, kad jie gali jėga pakeisti valstybių sienas ir po to tikėtis, jog likęs pasaulis jas pripažins, būtina pasipriešinti.
V. Putinas greičiausiai nemano, kad mes pasipriešinsime pakankamai ryžtingai. Jis galvoja, kad gali tiesiog palaukti, kol mes pasiduosime. Tuo metu mūsų bendras uždavinys – įrodyti, kad jis klysta, ir daryti jam spaudimą.
Visgi mano prognozė, kad karas tęsis tol, kol V. Putinas bus gyvas.
Pernai dviračiu pervažiavote Jungtines Valstijas, kad surinktumėte paramą Ukrainai.
Taip, tiesa. (Šypsosi.)
Kaip reagavo jūsų sutikti amerikiečiai? Ar jie vis dar domisi, aks vyksta Ukrainoje? Ar jie supranta, kad ukrainiečiams reikia pagalbos?
Supranta. <...> Mes buvome nustebę, kiek daug žmonių traukė pinigus iš kišenių ir davė juos mums. Iškart sakydavau: „Štai QR kodas, nuskaitykite ir paaukokite.“ Jie atsakydavo: „Nenorime vargti, tiesiog paimkite pinigus.“
Tai buvo labai žmogiška reakcija. Ne visi, bet dauguma žmonių rūpinosi ir palaikė Ukrainą.
Prisimenu mano žmonos pokalbį su 18-mečiu amišu pietiniame Ilijonuje. Nors amišai verčiasi ūkininkavimu, nevartoja elektros, nežiūri televizijos ir nesiklauso radijo, tas vaikinas labai gerai žinojo, kas vyksta, ir paklausė, kokia šiuo metu situacija Ukrainoje.
Mano žmona klausė jo: „Esi amišas, neklausai radijo ir nežiūri televizijos. Iš kur viską žinai?“ Kadangi amišai taip pat yra pacifistai, jis šiek tiek nerimavo, kad JAV gali būti įvesta privalomoji karo tarnyba ir prasidėti platesnio masto karas.
Taigi amerikiečiai, net jei gyvena toli, iš tiesų seka naujienas apie karą Ukrainoje ir, kaip jau sakiau, nepriklausomai nuo savo politinių pažiūrų, palaiko Ukrainos pergalę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
