Gabrielius Landsbergis sureagavo į NATO siunčiamus signalus Europai: „Man šiek tiek neramu“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ukrainos sostinėje – kritinė padėtis: beveik 700 namų neturi šildymo

Epsteino bylos failuose – naujos šokiruojančios detalės: įtariami ryšiai su KGB

Vokietija palygino NATO su braškančia santuoka: pasakė, kokie 2 pasirinkimai lieka

„Darau prielaidą, kad NATO generalinio sekretoriaus žinia apie tai, kad Europa negali viena kovoti su Rusija, buvo skirta europiečiams kaip įspėjimas, kad jie neužtvertų durų transatlantiniam bendradarbiavimui“, – teigė G. Landsbergis.

„Na, kol kas niekas tų durų neužveria, bet manau, kad vis dėlto būtų protinga apsvarstyti galimybę, kad karą su Rusija, jei jis prasidėtų, europiečiai turėtų kariauti vieni. Pasirengimas tokiam atvejui neturėtų būti tabu, o diskusijos apie nenumatytus atvejus neturėtų būti išjuokiamos“, – pažymėjo jis.

Anot jo, tokia M. Rutte retorika rodo žemyno pažeidžiamumą ir mažina gebėjimą atgrasyti Rusijos keliamą grėsmę.

„Toks de facto defetizmas mažina Europos gebėjimą atgrasyti Putiną. (…) Man šiek tiek neramu stebėti, kaip NATO generalinis sekretorius renkasi būtent tokią komunikacijos strategiją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė buvęs užsienio reikalų ministras.

„Prisimenu, kad visai neseniai tas pats Markas Rutte bendroje spaudos konferencijoje su (Vokietijos – ELTA) kancleriu Merzu įspėjo, kad jei Kinija nuspręstų pulti Taivaną, ji tikriausiai koordinuotų savo veiksmus su Rusija, kad sukeltų lygiagretų konfliktą ir taip išlaikytų pernelyg didelę įtampą Vakaruose. (…) Jei NATO vadovas yra įsitikinęs, kad Europa negali apsiginti be JAV paramos, jis užsimena, kad JAV susidurs su rimta dilema – prarasti Europą Rusijai arba Taivaną Kinijai“, – teigė G. Landsbergis.

Buvęs užsienio reikalų ministras atkreipia dėmesį, jog Europa nekelia klausimo dėl JAV paramos poreikio, tačiau prireikus žemynas turi būti pasirengęs kovoti savarankiškai.

„Daug girdžiu apie pragmatizmą. (M. – ELTA) Rutte „pragmatiškas“ požiūris, atrodo, reiškia silpnumo deklaravimą ir netgi perdėjimą, siekiant pateisinti JAV paramos poreikį. Tačiau niekas iš tikrųjų nekvestionavo to poreikio. Niekas rimtai nesako, kad Europa turėtų pasirinkti veikti viena ir sudeginti visus tiltus, bet kai kurie iš mūsų sako, kad galbūt neturėsime pasirinkimo, o pono Rutte prielaida, kad JAV padalins savo pajėgas, kad išgelbėtų Europą nuo Rusijos, laikui bėgant atrodo vis labiau fantastinė“, – rašė jis.

„Svarbus klausimas, kurio ponas Rutte išvengė, yra šis: ką reikia padaryti, kad Europa būtų pasirengusi kovoti vis labiau tikėtinu ir bauginančiu scenarijumi B, t. y. be mūsų pagrindinio sąjungininko? Atsižvelgiant į naujausius įvykius, man atrodo, kad pragmatizmo viršūnė būtų bent jau atviras pokalbis apie šią labai realią galimybę“, – teigė G. Landsbergis.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė įtampą transatlantiniame Aljanse, kai pagrasino užgrobti autonominę Danijos teritoriją, tačiau praėjusią savaitę po pokalbio su M. Rutte atsitraukė.

„Jei kas nors čia vėl mano, kad Europos Sąjunga ar apskritai Europa gali apsiginti be JAV – toliau svajokite, nes negalite“, – Europos Parlamento įstatymų leidėjams sakė M. Rutte.

Jis teigė, kad tokiu atveju ES šalys turėtų padvigubinti išlaidas gynybai nuo praėjusiais metais sutarto 5 proc. NATO tikslo iki 10 proc. ir išleisti milijardus eurų branduolinių ginklų kūrimui.