G. Landsbergis: papildomas milijardas būtų pirmas žingsnis į gerovės valstybę

Papildomas milijardas per metus į valstybės biudžetą būtų pirmas žingsnis į gerovės valstybę, teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Jeigu mums reikia vieno milijardo eurų per metus į biudžetą arba, kitaip tariant, dešimt procentų padidinti surinkimą į biudžetą arba dviem procentais padidinti perskirstymą BVP dalies per biudžetą, mes galėtume žengti pirmuosius žingsnius į taip vadinamą gerovės valstybę“, – partijos tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad visų pirma būtina sutarti, ką norima pakeisti ir tada kalbėti apie priemones, kurios jau yra žinomos.

„Jei mes norime pakeisti švietimą, mes norime, kad švietimas taptų ir yra, visame pasaulyje pripažinta, pagrindinė priemonė įjungti tą socialinį liftą, kad žmonės galėtų kilt aukštyn – tam reikalingos investicijos. Jeigu norime, kad sveikatos apsauga taptų prieinama, kokybiška, pasiekiama visiems, leistų žmonėms likti darbo rinkoje, leistų dirbti, leistų jaustis laimingais – galų gale, tam reikalingi pinigai“, – teigė konservatorių lyderis.

„Jeigu norime užtikrinti, kad Lietuva yra valstybė be pamirštų žmonių, tam reikalingos paslaugos, tam reikalingi pinigai“, – pridūrė jis.

Anot G. Landsbergio, valstybėje nesutariama, kaip „įjungti tą socialinį liftą“, kuris leistų žmonėms „palypėti iš skurdo“.

„Mes kalbame apie tai, kad Lietuvoje socialiniai laiptai, socialinis liftas neveikia – tai reiškia, kad žmonės neturi galimybės iš skurdo palypėti į vidurinę klasę. O tie, kurie šiandien vidurinėje klasėje yra užstrigę, neturi galimybės palypėti aukščiau. Ir mes kol kas nesutariame valstybėje, kaip tą liftą įjungti“, – teigė G. Landsbergis.

Taip pat savo kalboje partijos nariams šeštadienį jis akcentavo, kad partijos valstybėje privalo susitarti, jeigu nori priimti gerovės valstybei būtinus sprendimus.

REKLAMA

G. Landsbergis pabrėžė, kad rinkimus laimintys visuomeniniai rinkimų komitetai yra laikini, todėl partijos turi kelti klausimus dėl savo ateities.

Konservatoriai kovą vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvo pirmi su 16,05 proc. rinkėjų balsų, kaip ir gegužės mėnesio Europos Parlamento rinkimuose (18,67 proc.), kuriuose laimėjo tris mandatus iš vienuolikos.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose konservatorių iškelta kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį turą, tačiau jame nusileido nepriklausomam kandidatui Gitanui Nausėdai.

Visuomenės apklausos rodo, kad TS-LKD pirmauja reitingų lentelėse su maždaug 17 proc. gyventojų parama. Konservatoriai yra didžiausia Seimo opozicinė frakcija, turinti 35 narius.


Rašyti komentarą...
D
Dana
2019-06-29 14:01:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jo ir ta jo kur grozio neturinti zmona visur nori buti pirma.Ka zmones nemato.Viska mato visi.
Atsakyti
0

N
Nusivylusi melu nuomone
2019-06-29 22:12:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Buk Teisingas ir saziningas! Grazink ta milijarda kuri jusu dinastija paeme is LT.
Atsakyti
0

S
Svajoklis
2019-06-29 13:14:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jo jo tau milijardu.Svajok toliau.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų