Šiaulietis fotomenininkas Saulius Jankauskas interneto svetainėse aptiko, kad jo menines nuotraukas savo verslo reklamai naudoja fotografas iš Prancūzijos Christophe Resseguier. Chrisu vadinamas fotografas teigia suklydęs, bet fotomenininkai įtaria kryptingą vagystę. „Lietuvos rinkoje reikia elgtis garbingai, o su mūsų autoriais – padoriai“, – akcentuoja Jonas Staselis, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas.
Reklamavo savo verslą
Naršydamas internete Saulius Jankauskas pamatė, kad prancūzo Christophe Resseguier interneto svetainėse ir socialiniame tinkle yra jo nuotraukų. Bet ant nuotraukų puikavosi užrašas „Chris-photos“ su prancūzo fotografo reklama, jog jis fotografuoja vestuves įvairiose šalyse. Tikrojo nuotraukos autoriaus vardas niekur nenurodytas.
Šiaulietis išsiaiškino, kad prancūzas dažnai vieši Šiauliuose. Socialinio tinklo draugai padėjo nustatyti, su kuriomis reklamos ir modelių įmonėmis prancūzas bendradarbiauja.
S. Jankauskas išsiaiškino, kad aukštos rezoliucijos nuotraukas prancūzui davė viena Šiaulių modelių agentūra, kuriai šiaulietis fotografavo merginas.
Agentūra tvirtina, kad nuotraukų prašė Ch. Resseguier, esą norėjęs reklamuoti Šiaulių modelius.
Siūlė būti partneriu
S. Jankauskas nuotraukos pasisavinimą užfiksavo su antstoliu. Fotografui teisinę paramą ir advokatą iškart pasiūlė Lietuvos spaudos fotografų klubas ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga. S. Jankauskas per modelių agentūrą įspėjo Ch. Resseguier, kad kreipsis į teismą.
Prancūzas visą savaitę delsė, nors, redakcijos žiniomis, ir viešėjo Šiauliuose. Kai pagaliau vienoje kavinėje abi pusės susėdo ieškoti sprendimo, Ch. Resseguier teisinosi, kad nuotraukas naudojo reklamuodamas būtent modelius. Jam parodžius atspausdintą nuotrauką su jo reklama, prancūzas teigė – čia tiesiog klaida.
S. Jankauskas mano, kad tai vagystė, o ne klaida. Autoriaus teises gina įstatymai, o jas pažeidus numatytos sankcijos.
Pripažino kaltę
Ch. Resseguier ir S. Jankauskas pasirašė taikos sutartį. Prancūzas pripažino savo kaltę. Šiaulietis pašalins iš socialinio tinklo prancūzą demaskuojančią informaciją, o prancūzas – visas dar svetainėse esančias S. Jankausko nuotraukas.
Abi pusės sutarė, kad svetimas nuotraukas savo reklamai panaudojęs Ch. Resseguier turės viešai atsiprašyti autoriaus. Jis turi pateikti atsiprašymo tekstą, kurį kaip pranešimą spaudai išplatins Lietuvos spaudos fotografų klubas.
Taip pat sutarta, kad už moralinę žalą kaltininkas sumokės 2000 litų Lietuvos spaudos fotografų klubui paremti. Dar 400 litų fotografas iškart sumokėjo S. Jankauskui – kompensavo išlaidas antstoliui.
Ch. Resseguier „Šiaulių kraštui“ susidariusios situacijos plačiau komentuoti nenorėjo. Tik patvirtino, jog su S. Jankausku jis susitarė geruoju, be teismų.
Autoriaus teises gina įstatymai
Laura Baškevičienė, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros ((LATGA-A) Juridinio skyriaus vedėja, teigia, kad Berno konvencija galioja ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje. Autorių teisės yra įstatymiškai užtikrintos. Tereikia autoriams už jas pakovoti.
Vedėja sako, jog pasitaiko įvairių konfliktų – tarp vietos kūrėjų, bendraautorių, užsieniečių. Tačiau negalima teigti, kad užsieniečiai lietuvių autorių teises pažeidžia dažniau. Greičiau – atvirkščiai.
Daugiausiai autorių teisių pažeidimų fiksuojama muzikos pasaulyje, tačiau neretas reiškinys ir nuotraukų vagystės.
Meninės nuotraukos susijusios ne tik su autoriaus, turtine teise, bet ir su teise į atvaizdą. Ją turi nuotraukoje užfiksuotas asmuo. Derinti atvaizdo naudojimą būtina ne tik su nuotraukos autoriumi, bet ir nuotraukoje esančiu asmeniu.
L. Baškevičienė akcentuoja, kad žodiniai susitarimai galimi, tačiau teisme juos apginti sudėtinga.
Autorinių sutarčių būna įvairių, tačiau, anot vedėjos, sunkiai tikėtina, kad ant svetimos nuotraukos teisėtai būtų užrašyta ne autoriaus vardas ar pavardė. Nuotraukos autorius gali parduoti turtines teises, tačiau ne pačią autorystę.
KOMENTARAS
Vagystė nepateisinama
Jonas STASELIS, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas:
– Susidaro įspūdis, kad kai kurie žmonės galvoja, jog Lietuva yra trečiojo pasaulio šalis, kurioje galima kurti verslą vagiant kūrinius ir idėjas.
Jokie pasiteisinimai suklydus ar nežinojus man yra nesuvokiami. Čia buvo ne klaida, o kryptingai vykdoma vagystė. Dėl padorumo jam reikėtų visai pasitraukti iš Lietuvos rinkos.
Jei vogta S. Jankausko nuotrauka būtų panaudota kokiam žurnalo viršeliui, tai grobikui būtų kainavę nepalyginamai daugiau.
Esu LATGA-A tarybos narys ir matau Lietuvoje daug problemų su nuotraukų panaudojimu. Manau, kad televizijos, kurios dažnai savo ekranuose rodo nuotraukas, turi galimybę nurodyti ir autorių. Dabar to ir siekiame.
Autorius turi ir turtinę, ir neturtinę teisę. Turtinę jis gali parduoti įvairiai – kaip tik nurodo sutartyje. Tačiau pačios autorystės niekas negali nei nupirkti, nei parduoti. Net jei nuperkamos absoliučiai visos turtinės teisės, atsakomybė nurodyti autorių niekur nedingsta.
Yra tik du atvejai, kai nuotraukos autorystė neprivalo būti nurodoma: kai to pageidauja pats autorius arba kai tai padaryti yra techniškai neįmanoma. Pavyzdžiui, kenkia plakato dizainui. Tada užsakovas susitaria su autoriumi, jog plakate jo pavardė nebus nurodyta.
Mūsų klubas gautus prancūzo forografo pinigus panaudos įvairiems projektams. Galbūt net šiaulietiškiems atvirukams. Mes giname autoriaus teises ne dėl pinigų, o tam kad visi suprastų, jog Lietuvos rinkoje reikia elgtis garbingai, o su mūsų autoriais – padoriai.
Alvydas JANUŠEVIČIUS