Parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad ši suma turės būti numatyta 2019–2022 metų biudžetuose.
Pasak „Kaunas 2022“ programos atstovės žiniasklaidai Agnės Pinigienės, bendras numatytas projekto biudžetas yra 30 mln. eurų.
Kauno miestas yra numatęs „Europos kultūros sostinei“ skirti 12 mln. eurų, dar 4 mln. eurų žada duoti Kauno rajono savivaldybė. Kauno paraiškoje taip pat numatyta po 2 mln. eurų gauti iš rėmėjų ir Europos Sąjungos.
Nors Vyriausybė savo projekte nenurodo, kuriais metais kokia suma bus skiriama, Kaunas yra suskaičiavęs, kad 2019–2020 metais užtektų gauti po pusę milijono eurų, 2021 metais – milijoną eurų, o likusių 8 mln. eurų prireiks 2022 metais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Iš viso 2019 metais „Europos kultūros sostinės“ programai Kaunas planuoja išleisti per 2,1 mln. eurų, 2020 metais – per 4,3 mln. eurų, 2021 metais – daugiau kaip 5,6 mln. eurų, o 2022 metais – 14,7 mln. eurų.
Kauno Europos kultūros sostinės programoje pabrėžiamas virsmas iš laikinosios (angl. temporary) į šiuolaikinę (angl. contemporary) sostinę, projekte numatyta kurti vientisą miesto naratyvą su europietiškosios tapatybės apmąstymu.
Iki 2022 metų Kaunas taip pat ruošiasi pastatyti M. K. Čiurlionio koncertų centrą. Skaičiuojama, kad jis kainuos apie 30 mln. eurų, tikimasi jam sulaukti Vyriausybės paramos.
