Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.
Kaitra Europoje
Pažiūrėjus į Europą, šiemet tikrai buvo išbandymų – ir kaitra, ir dideli gaisrai. Atrodo, kad ypač Pietų Europa, Balkanai labai dažnai su tuo susiduria. Kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai tas regionas yra vienas rizikingiausių?
A. Bukantis: Taip, vertinant pagal karščio bangų intensyvumą, jų dažnumą ir trukmę, Pietų Europa ir Vidurio Europa yra pačios pavojingiausios, nes arčiausiai yra Šiaurės Afrika, būtent iš ten atslenka tropinės oro masės. Dėl to šalys nuo pat Balkanų iki Portugalijos labiausiai kenčia.
Pastaraisiais metais šios tropinės oro masės vis prasiskverbia toliau į šiaurę – pasiekia net Britų salas, Skandinaviją ir Baltijos regioną. Štai pernai ir Suomijoje, ir Švedijoje, ir Norvegijoje turėjome labai aukštą temperatūrą.
Taigi šitas tropinio oro masių judėjimas, tokia advekcija į šiaurę, stiprėja. Dėl to mūsų regionas, Šiaurės Europos regionas, nors anksčiau dėl savo geografinės padėties, galima sakyti, būdavo apsaugotas nuo šitų karščio bangų, dabar jau toks nėra.
Čia praktiškai kiekvienais metais fiksuojame po 10, kartais net ir 14 tokių dienų, kai temperatūra pakyla aukščiau 30 laipsnių. Pietų Europoje karščio bangų kriterijus yra šiek tiek aukštesnis – ten nuo 34–35 laipsnių jau skaičiuojama karščio banga.
Jie vieningai sutaria, kad tokių karščio bangų daugėja, jų trukmė didėja ir pati temperatūra darosi aukštesnė. Jeigu anksčiau tipiška karščio banga Pietų Europoje būdavo 35–40 laipsnių, tai dabar aukščiausia temperatūra dažniausiai pakyla tarp 40 ir 45 laipsnių.
Aišku, kartu su karščio banga ateina sausros ir gaisrai, tada – vandens trūkumas. Stoja ir branduolinės elektrinės, atsiranda energijos trūkumas ir prasideda visa grandinė jau ir socialinių reiškinių.
Kaip gamtinės stichijos gali paveikti kainas?
Yra dalykų, kurie importuojami iš dar tolimesnių šalių, kaip, pavyzdžiui, kakava, šokoladas ir panašiai. Kiek tokios gamtinės stichijos, kaip šių metų kaitra, gali padaryti žalos būtent tam, ką mes gausime ir už kiek?
A. Izgorodinas: Matyt, kakava ir šokoladas yra labai geri pavyzdžiai, bet jau kalbant ne apie dabartinę kainą, o apie tai, kas buvo prieš porą metų, nes tiek šokolado, tiek kavos kainos pasiekė savo istorines aukštumas. Tik tiek, kad, aišku, bet kokia aukšta rekordinė kaina visada pati save nužudo per paklausos kritimą.
Būtent dėl to, kad Pietų Amerikoje buvo pakankamai stipriai nukritusi šokolado pasiūla, atitinkamai ir galutinių produktų kaina, ir žaliavinio šokolado kaina rinkoje buvo tikrai pakankamai aukšta. Tai čia, matyt, yra tas pavyzdys, apie kurį tikrai galima kalbėti.
Ar būtų dar kitų ryškesnių pavyzdžių, kurie galėtų atsidurti rizikoje – kad sumažėtų jų pasiūla ar atitinkamai padidėtų kaina?
A. Izgorodinas: Iš pastarųjų metų įvykių sakyčiau, kad ne, nes, tarkime, ir javų, ir grūdų kainos rinkose dabar nėra pasiekusios kažkokio labai ekstremalaus lygio. Tai, matyt, iš tokių ryškesnių pavyzdžių yra kava, šokoladas. Kalbant apie kainą, reikia suprasti, kad ji, kaip ir sakiau, visada pati save nužudo.
Čia, matyt, labai gera analogija yra europietiškų dujų kaina 2022–2023 metais, kai dujos pasiekė tiesiog kosminius skaičius, Europos Sąjungos pramonėje prasidėjo recesija ir pramonės gamyba nukrito. Atitinkamai nukrito ir kaina. Tai aukšta ir žema kaina niekada nesitęsia amžinai.
Kaip infliacija veikia lietuvius?
Kaip yra su lietuvių vartojimu? Ar galime matyti, kad žmonės kažko atsisako, ar vis dėlto tai nelabai juos paveikia?
A. Izgorodinas: Galima matyti. Čia yra du aspektai. Visų pirma, jeigu žiūrėtume į maisto dalį nuo visų vartojimo išlaidų, Lietuvoje ji nuo 2014 metų yra apie penktadalį. Tai ekonomistams yra labai svarbi indikacija apie perkamosios galios judėjimą, nes paprastai, augant ekonomikai, augant gyventojų perkamajai galiai, maisto dalis vartojimo struktūroje krenta.
Žmonės turi daugiau pinigų, daugiau jų išleidžia, pavyzdžiui, kino teatrams, mažiau skiria maistui. Kadangi nuo COVID-19 laikų stabiliai kiekvienais metais turėjome pakankamai aukštą infliaciją, ta infliacija šiek tiek nužudo gyventojų perkamosios galios ir atlyginimų augimą. Kitas dalykas – dabar matome atotrūkį tarp maisto vartojimo ir ne maisto vartojimo.
Lietuvoje ne maisto vartojimas muša rekordus, maisto vartojimas yra nukritęs. Tai vėlgi reiškia, kad tas ekonomikos augimas, atlyginimų augimas, apie kurį dažnai kalbame, ne visus veikia vienodai. Taip, realiai žmonių atlyginimai kyla, jie tikrai maistui išleidžia mažiau, daugiau pinigų gali išleisti kitoms paslaugoms, kitoms prekėms, bet tikrai čia kalbama ne apie visus.
Yra turizmas dėl klimato, kai iš karštesnių šalių vykstama į vėsesnes, taip pat migracija, kai iš valstybių, kurios gali būti paveiktos stichinių reiškinių, vykstama į tas, kurios numatomos kaip saugesnės. Kiek šie reiškiniai yra aktyvūs šiuo metu Europoje ir kiek juos galėtų pajusti Lietuva per artimiausius porą metų?
A. Bukantis: Geopolitiniu požiūriu yra tikrai pažeidžiamų regionų visai netoli Europos. Turiu omenyje ir Vidurio Aziją, ir visą Afriką, ypač Šiaurės Afriką. Ten apskritai yra sudėtingi regionai ir dar labiau sumažėjo kritulių. Kai prieš keliolika metų prasidėjo emigracijos banga iš Sirijos, ji iš tikrųjų prasidėjo po penkerius metus trukusios sausros.
Tada į Europą plūstelėjo milijonai pabėgėlių, nes praktiškai iš bet kurios šalies, ar tai būtų Šiaurės Afrika, Vidurio Rytai, ar Pietų Azija, visų žvilgsniai dažniausiai nukreipti į Europą. Jeigu bėgti, tai į Europą.
Mums šitas klausimas yra ypač aktualus, nors Europa irgi nėra jau visiškai apsaugotas regionas, bet čia dar galima išgyventi, palyginti su tokiomis sritimis kaip, tarkime, Bangladešo pakrantės, kurios užtvindomos.
Ten dėl jūros lygio kilimo arba tropinių ciklonų poveikio darosi tiesiog neįmanoma gyventi, kai jie pražudo praktiškai ištisus regionus. Taigi šitas klausimas darosi vis aktualesnis. Yra įvairūs Jungtinių Tautų skaičiavimai, kad klimato kaita paveikia ar tai 200 milijonų, ar 500 milijonų žmonių per metus.
Didelė dalis jų visgi kelia sparnus ir tampa pabėgėliais. Jie tiesiog ieško pragyvenimo, išgyvenimo kituose regionuose, kurie yra santykinai saugesni. Be abejo, Europa yra saugesnė, palyginti su Šiaurės Afrika arba Pietų Azija. Tai šitas klausimas tik darysis aktualesnis ir per ateinančius metus.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
