Lietuvių buvimo Europos Sąjungoje (ES) euforiją gesina ne tik didelėmis išmokomis skatinamas žemės ūkio, žvejybos naikinimas, nepaliaujamai augančios degalų kainos, tačiau ir įtartinai pasikeitusi ir vis besikeičianti situacija vaistų rinkoje.
Atsiradusi “europinių standartų” širma puikiai tarnauja įtakingoms farmacijos kompanijoms - ja prisidengus pigūs vaistai tiesiog naikinami, o jų vietą užėmė gerokai brangesni ir dar nežinia, ar tikrai kokybiškesni preparatai.
Vieni laimi, kiti - pralaimi
Lietuvai įstojus į ES, iš vaistinių dingo ir šiuo metu tebedingsta pigūs rusiški, indiški, bulgariški ir net lietuviški vaistai, registruoti dar gerokai prieš šalies užmojus prisijungti prie ES. Besistebintiems ligoniams aiškinama, esą vaistai neatitinka ES taikomų geros gamybos praktikos reikalavimų.
Kol pigių vaistų gamintojai vargsta ir siekia “europinių standartų”, į vaistų rinką braunasi gerokai brangesni vakarietiški jų analogai.
Pavyzdžiui, prie rusiško galvos skausmus malšinančio vaisto pripratę ligoniai buvo priversti pasitenkinti...
Daugelio medikų teigimu, jau prabėgus nemažai laiko nuo šio vaisto dingimo iš rinkos, daugelis pacientų dar ir dabar piktinasi, kad citramoną pakeitę vaistai galvos skausmo nenumalšina.
Numarino biurokratija
Kai kurie pigūs ir laiko patikrinti vaistai iš rinkos dingo dėl to, kad esą neatitiko “europinių standartų”, o kai kuriuos jų sunaikino biurokratinės ES kliūtys.
Pavyzdžiui, daugybę metų priklausomybei nuo alkoholio gydyti naudojamą disulfiramą išbraukti iš vaistų registro rekomendavo mūsų šalies valdininkai. Formali priežastis - laiku nepateikta jo registracijos byla pagal ES reikalavimus.
Be to, valdininkai pripažino šį vaistą nebūtinu, nes rinkoje buvo kitų alternatyvų. Suprantama, gerokai brangesnių. O iš vaistinių ištirpusio disulfiramo mėnesio dozė nekainavo nė 20 litų - tiek išgalėjo mokėti ir mažesnes pajamas turinčios šeimos, kenčiančios drauge su “maratonininku”.
Pašalinus iš rinkos pigesnį konkurentą, laimėjo kito vaisto nuo priklausomybių - naltreksono - gamintojai.
Pavyko apsiginti
Nesąžininga konkurencinė kova, atskirų biurokratų bei politikų keistas asmeninis suinteresuotumas vos nepalaidojo ir vienintelio Lietuvoje sukurto biotechnologinio medikamento, kuriuo gydomi onkologinėmis ligomis sergantys pacientai. Tikras karas tarp pigesnio lietuviško ir brangesnio analogiško amerikietiško vaisto Lietuvoje buvo kilęs, kai VVKT pareiškė apie ketinimus išbraukti iš nacionalinio vaistų registro bendrovės “Sicor Biotech” sukurtą preparatą “Grasalva”.
Šis medikamento istorija įdomi ir tuo, kad Lietuvoje buvo įregistruotas dar prieš jai tampant ES nare - 2003 m., pagal tuo metu galiojusius ir į Lietuvos teisę jau perkeltus ES teisės reikalavimus šalims kandidatėms. “Senųjų” valstybių atveju tai reikštų, kad tokiu medikamentu galima prekiauti iki jo registracijos liudijimo pabaigos. Tačiau įstojusi į bendriją Lietuva sulaukė netikėto Europos Komisijos reikalavimo naująją, visoje ES taikomą vaistų registracijos procedūrą taikyti atgaline tvarka.
Kadangi reikalavimą dėl “dvigubų” standartų taikymo neteisėtu pripažino ir Europos teisės departamentas, ir vietinį gamintoją ginanti Lietuvos Vyriausybė, “Grasalvos” registracija sustabdyta nebuvo. Vaisto uždraudimui pasipriešino ir medikai, ir pacientai: naudojant amerikietišką šio valstybės kompensuojamo vaisto analogą tektų mokėti maždaug milijonu litų per metus brangiau.
Suinteresuotieji pašalinti “Grasalvą” brangesnio konkurento naudai gąsdino, esą Lietuvą milijoninėmis baudomis nubaus Europos teisingumo teismas. Tačiau Europos Komisija į teismą nesikreipė, o sėkmingai ligoniams gydyti naudota “Grasalva”, kaip ir numato Farmacijos įstatymas, išbus visą registracijos laikotarpį.
Ramina, kad pigūs vaistai grįžta
VVKT Vaistų registravimo skyriaus vedėja Daiva Reinotienė “Respublikai” negalėjo paaiškinti, kieno interesai svarbiausi šioje vaistų kovoje, tačiau specialistė paguodė - kai kurie išguiti, esą “europinių standartų” neatitikę vaistai jau grįžta.
“Lietuvos, kaip ir visos ES, rinka atvira visiems gamintojams, - sakė D.Reinotienė. - Vaistinių preparatų gamintojai, norėdami patekti į Europos ekonominės erdvės rinką, įdiegė savo gamyboje ES keliamus geros gamybos praktikos reikalavimus, buvo teigiamai įvertinti ES kompetentingų institucijų ir todėl šiuo metu tokie vaistai grįžta tiek į Lietuvos, tiek į kitų ES šalių rinkas”.
Pasak specialistės, išimtiniais atvejais Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka į Lietuvos rinką gali būti tiekiami ir vartojami neregistruoti būtinieji vaistiniai preparatai, jei jiems suteikta rinkodaros teisė bent vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Jei gydytojas mano, kad jo pacientui gydyti reikalingas Lietuvoje neregistruotas vaistas, kurio pakeisti jokiu kitu iš registruotų vaistinių preparatų neįmanoma, jis gali išrašyti vardinį preparatą.
Tačiau vardinių vokiškų vaistų platintojos Vokiečių vaistinės vedėjos Jolitos Skinderskienės teigimu, daugelis gydytojų nenori užsiimti biurokratiniais darbais ir gaišti laiko. Tad dažnai žmonėms reikalingi, tačiau “europinių standartų” neatitinkantys preparatai nepasiekia ligonių.
Danutė Savickaitė
