Šį laiką apibūdinčiau kaip labai reikšmingą, padariusį didžiulę įtaką Lietuvos ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Kalbėdami apie pokyčius kaime ir žemės ūkyje, turime pripažinti, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai buvo ir yra labai svari, iš esmės pakeitusi kaimo ir žemės ūkio veidą. Pirmiausiai atverta ir išplėtota prekių rinka – mes tapome ES bendrosios rinkos žaidėjai. Padidėjo žemės ūkio subjektų pajamų lygis ir stabilumas, investicinis potencialas bei konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose.
Noriu pabrėžti, kad ES parama nėra paprastos pinigų dalybos. Tai valstybės ūkio sektoriaus strategijos kūrimas, paramos formų įvairovę susiejant su šalies strateginiais žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros siekiais. Ministerijos kartu su žemdirbių organizacijomis uždavinys nuo pat narytės ES pradžios buvo užtikrinti ūkio subjektams lygias galimybes pasinaudoti parama, atsižvelgiant į šalies pasirinktus prioritetus. Per pirmąjį narystės dešimtmetį Lietuvos žemės ir maisto ūkiui bei kaimo plėtrai skirta 20 mlrd. Lt paramos – 9,7 mlrd. Lt paramos teko kaimo plėtrai ir daugiau kaip 10 mlrd. Lt išmokėta tiesioginėmis išmokomis. ES parama sudaro žymią dalį visų žemės ir maisto ūkio pajamų ir užtikrina jo finansinį gyvybingumą. Žemės ūkio ministerija generuoja daugiausia ES lėšų.
Ar kito ir kaip kito ES paramos programos per visą šį laiką?
Visos paramos programos išsaugojo tęstinumą, tačiau kartu ir pastebimai keitėsi, atsižvelgiant į tai, kokius uždavinius sau kėlėme, kokioje ekonomikos plėtros stadijoje buvome. Pirmoji paramos programa SAPARD buvo skirta pasirengti narystei ES ir buvo įgyvendinama nuo 2000 m. 2004–2008 m. laikotarpis – labai aktyvaus darbo metas: ministerija kartu socialiniais partneriais parengė ir su Europos Komisija suderino tris svarbių paramos programų dokumentus. Tai Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 planas (kompensacinė parama), Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumentas (investicinė parama) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa.
2007–2013 m. – tai išskirtinis kaimo plėtros laikotarpis. Parama kaimo plėtrai teikiama iš vieno fondo – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o visos priemonės sujungtos į vieną programą. Ši programa sujungė ankstesniojo 2004–2006 m. laikotarpio investicinėmis ir kompensacinėmis priemonėmis pradėtą veiklą, ją labai išplėsdama ir paįvairindama. Palyginti su ankstesniuoju laikotarpiu, į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m.programą buvo įtraukta žymiai daugiau naujovių, tarp jų – dėl mažų ūkių rėmimo. Paramos priemonės buvo skirtos patiems įvairiausiems skirtingo amžiaus žmonių poreikiams tenkinti. Sudarytos palankios galimybės pasinaudoti parama smulkiesiems bei vidutiniams ūkininkams, taip pat sukurtos prielaidos kaime kurti alternatyvius verslus, plėtoti tradicinius amatus, tautinį paveldą, kaimo turizmą, įvairias paslaugas. Ši programa aprėpė 4 plėtros kryptis, o iš viso ją sudarė apie 30 investicinio ir kompensacinio pobūdžio priemonių. Iš viso šiai programai įgyvendinti skirta 7,89 mlrd. Lt, iš jų ES lėšos siekė 6,097 mlrd. Lt, likusi dalis – iš nacionalinio biudžeto.
Kaip minėjote, Lietuvos kaimo plėtros programa buvo išskirtinė. Kaip sekėsi ją įgyvendinti?
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos indėlis, didinant šalies žemės ūkio konkurencingumą, gerinant gyvenimą regionuose, plėtojant altyernatyvias veiklas, ugdant bendruomeniškumą, buvo išties reikšmingas. Per programos įgyvendinimo laikotarpį priimta paraiškų net už 9,6 mlrd. Lt, pasirašyta sutarčių už 7,4 mlrd. Lt, o išmokėta suma sudaro daugiau nei 6 mlrd. Lt arba 80 proc. nuo paramai skirtų lėšų. Tai yra tikrai geras rezultatas.
Didinant žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumą, programos lėšomis įsigyta daugiau kaip 20 000 vienetų pažangios žemės ūkio technikos, pastatyta naujų ir rekonstruota apie 500 gamybinių pastatų, įsigyta apie 10 000 vnt. technologinės įrangos, kurios vertė siekė netoli 2 mlrd. Lt, rekonstruota daugiau kaip 2 tūkst. km sausinimo sistemų, paremta daugiau kaip 2 200 jaunųjų ūkininkų. Įvairiuose mokymuose ir konsultacijose žemės ūkio ir miško ūkio temomis dalyvavo per 30 tūkst. asmenų.
Įvairinant gyvenimo kokybę ir ekonomiką kaimo vietovėse, dažniausiai įgyvendinami verslai – statybos ir susijusių paslaugų teikimas, statybviečių paruošimo darbai, kraštovaizdžio tvarkymas, kelių tiesimas, nepavojingų atliekų šalinimas, medienos, šiaudų granulių ir kieto kuro iš biomasės gamyba, elektros gamyba, baldų ir kitų dirbinių iš medienos gamyba ar jos apdirbimas ir kt. Įgyvendinant alternatyviosios veiklos projektus, sukurta dagiau kaip 1 200 darbo vietų kaime.
Įgyvendinant LEADER metodą, vietos veiklos grupės įgyvendina vietos plėtros strategijas, kurių biudžeto vidurkis – 9 mln. Lt. Vietos projektuose, kurių įgyvendinta daugiau kaip 3 000, sukurta beveik 300 darbo vietų.
Žemės ūkio ministerija lanksčiai reagavo į besikeičiančią situaciją, naujus žemdirbių poreikius, todėl per visą 2007–2013 m. laikotarpį atlikta daugiau kaip dešimt programos pakeitimų. Pasiekta, kad lėšos būtų paskirstomos racionaliai, efektyviai ir, žinoma, skaidriai.
Labai svarbi visos ES ir mūsų šalies ūkininkams yra Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP). Kaip mums sekasi atstovauti Lietuvos interesams, įgyvendinant šią politiką?
Nuo pat įstojimo į ES Lietuva aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procese ir siekia, kad šie sprendimai atitiktų šalies nacionalinius ir bendrus ES interesus. Tiesiogiai dalyvauti derybose dėl BŽŪP reformų, tiesa, dar be balsavimo teisės, pradėjome tik 2003 m., kai po stojimo į ES derybų pabaigos tapome stebėtojais visose ES institucijose. Vėliau, 2008 m., dalyvavome BŽŪP reformos patikroje. Lietuva sėkmingai įtvirtino daugelį savo prioritetų: pratęstas vienkartinės išmokos už plotus schemos (VIPS) taikymas, išsiderėtas pereinamasis laikotarpis kompleksinės paramos reikalavimų laipsniškam įgyvendinimui, numatytas lankstesnis kelias iki pieno kvotų panaikinimo 2015 m. ir kt. Nuo pat BŽŪP reformos patikros pradžios Lietuva reikalavo, kad Europos Komisija (EK) imtųsi priemonių dėl tiesioginės paramos, skiriamos už hektarą, suvienodinimo visose valstybėse narėse. Lietuva yra maža valstybė, todėl norint pasiekti rezultatų, derybose tenka ieškoti bendraminčių. Kartu su 8 kitomis naujosiomis šalimis narėmis pateikėme deklaraciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo ES lygiu.
Jau 2010 m. Lietuva intensyviai rengėsi deryboms dėl naujosios BŽŪP reformos po 2013 m. Derėtis teko labai nelengvai, bet pavyko įtvirtinti dalį Lietuvos siekių reformuojant BŽŪP po 2013 m. (būtinybę teisingiau paskirstyti tiesiogines išmokas tarp valstybių narių, sutelkti dėmesį į aktyvius ūkininkus, taikyti tam tikrą paramos susiejimą su gamyba, išlaikyti rinkos reguliavimo priemones, veikiančias kaip patikimas, saugumą užtikrinantis tinklas, stiprinti kaimo plėtros politiką, siekiant didesnio žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo, modernizavimo ir kt.) 2011 m. spalio mėn. prasidėjo ilgai trukusios sudėtingos derybos dėl BŽŪP 2014–2020 m., kurias pavyko sėkmingai užbaigti tik po dvejų metų, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva žemės ūkio sektoriuje pasiekė vieną svarbiausių savo pirmininkavimo tikslų – oficialiai patvirtinti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos teisės aktai ir Pereinamųjų BŽŪP nuostatų 2014 metams reglamentas. Šis oficialus sutarimas užbaigė trejus metus trukusias intensyvias diskusijas ir derybas bei pozicijų derinimus tarp valstybių narių ir svarbiausių ES institucijų. Reformos patvirtinimas buvo išties nemenkas išbandymas. Pirmą kartą mes turėjome atsižvelgti net į 28 ES valstybių poreikius, kurių kiekviena pasižymi savita ūkių struktūra, skirtingomis agronominėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Esame įsitikinę, kad pasiekėme puikiai subalansuotą rezultatą: išlaikėme tvirtą bendrąją ES žemės ūkio politikos struktūrą, atitinkančią ūkininkų poreikius. Patvirtintos pereinamosios BŽŪP nuostatos užtikrins sklandų perėjimą iš esamojo į naująjį 2014–2020 m. laikotarpį ir dabartinių BŽŪP paramos priemonių tęstinumą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliosianti reformuota BŽŪP ir toliau bus esminė ES politika, kuri leis užtikrinti tvarų, produktyvų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių.
Šiuo metu mūsų šalies žemdirbiams mokamas vidutinis tiesioginių išmokų dydis yra mažesnis nei ES valstybių narių vidurkis, tačiau didelis laimėjimas pasiektas derybose dėl ES 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos. Pagal derybų rezultatus nuo 2014 m. Lietuvai skiriama tiesioginių išmokų suma didės kasmet iki tol, kol 2019–2020 m. tiesioginės paramos lygis pasieks 196 EUR/ha (t. y. apie 75 proc. ES vidurkio). Nepaisant to, ir toliau visų lygių susitikimuose panaudosime visas intelektualias, diplomatines ir derybines galias, ruošdami dirvą tolesniam tiesioginės paramos suartėjimui tarp ES valstybių narių. Tiesioginės išmokos yra labai jautri šalies biudžeto sudėtinė dalis, kuri daro įtaką daugeliui žemdirbių.
Kokį socialinį-ekonominį kaimo ir žemės ūkio vaizdą galime pamatyti šiandien, kaip jis kito per šį dešimtmetį?
Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius tapo viena stipriausių Lietuvos ūkio šakų, sukuriančių didelę pridėtinę vertę šalies ekonomikoje. 2013 m. žemės ir maisto ūkyje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 8,6 proc. šalies BPV.
Lietuvos kaime šiuo metu gyvena trečdalis šalies gyventojų. Užimtųjų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje dalis 2013 m. sudarė 8,4 proc. visų šalies užimtųjų, o 2004 m. – 15,2 proc. (ES 28 vidurkis – 5,2 proc.). Nuolatinės kryptingos pastangos įgyvendinti efektyvius investicinius projektus žemės ūkyje, plėtoti alternatyviuosius verslus ir kurti naujas alternatyviąsias darbo vietas, tobulinti dirbančiųjų kvalifikaciją davė akivaizdų rezultatą – didėja kaime gyvenančių, tačiau ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis: 2013 m. iš visų dirbančiųjų, kurie gyvena kaime, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose dirbo tik 27 proc., o pramonės, paslaugų ir kitoje veikloje – net 73 proc. Į kaimą atėjusios paslaugos gerina gyvenimo kokybę ir suartina kaimo bei miesto gyvenimo sąlygas.
Mažėjant dirbančiųjų skaičiui žemės ūkyje, jų darbo našumas pastaraisiais metais augo spartesniais tempais nei kituose sektoriuose. 2013 m. sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose, sudarė 38 tūkst. Lt ir, palyginti su 2004 m., padidėjo tris kartus (2004 m. – 11,8 tūkst. Lt). Pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose per šį laikotarpį padidėjo nuo 7,1 Lt – 2004 m. iki 20,1 Lt – 2013 m. (ES – 27, vidurkis – 31,1 Lt.) Palankios tendencijos žemės ūkyje lėmė spartų žemdirbių pajamų augimą. Eurostato duomenimis, Lietuvos žemdirbių realiosios pajamos 2013 m., palyginti su 2004 m., išaugo beveik 2 kartus.
Gerbiamasis ministre, su kokiomis mintimis ir viltimis žengiame į antrąjį narystės dešimtmetį?
Dabar pagrindinis artimiausio laikotarpio dokumentas yra Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, kurią parengėme kartu su socialiniais partneriais ir gegužę planuojame teikti Europos Komisijai. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos biudžetas kaimo plėtrai sudaro 6,8 mlrd. litų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos – 5,6 mlrd. Lt) – tai apie 14 proc. mažiau nei 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu. Nors ir su kiek mažesniu biudžetu, naujoji kaimo plėtros programa užtikrins visų kaimui svarbiausių sričių finansavimą. Paramos gavėjai lėšų trūkumo neturėtų pajusti, kadangi mažesnis pinigų kiekis bus kompensuojamas didesniu jų panaudojimo tikslingumu ir efektyvumu. Tam pasitelksime jau turimą įdirbį ir patirtį, kurią sukaupėme, įgyvendindami 2007–2013 m. programą. Naujuoju finansavimo laikotarpiu akcentuojami keli prioritetai: žemės ūkio konkurencingumo skatinimas, tausus gamtos išteklių valdymas bei subalansuota teritorinė kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtra. Gyventojų įtraukimą į veiklas, kurios skatintų ekonomikos augimą kaime ir keltų žmonių finansinę gerovę, derėtų vadinti vienu iš pagrindinių šio periodo tikslų. Programa išlaiko ankstesniojo laikotarpio programos tęstinumą. Ji apima 15 priemonių, kurios labai kryptingai ir tikslingai taikytos tam tikrai kaimo žmonių daliai, kad pasiektume konkrečių rezultatų. Mūsų tikslas – išlaikyti kaimą gyvą ir gyvybingą, sugrąžinti į jį jaunimą, o gyvenimo sąlygas priartinti prie miesto, kad visiems būtų gera gyventi ir dirbti. Pasiekti šio tikslo viena ministerija nepajėgi – čia reikia sutelktų socialinių partnerių, kaimo bendruomenių ir visų kaimo gyventojų pastangų. Tik veikdami bendrai būsime stiprūs ir pasieksime užsibrėžtų tikslų. To ir palinkėčiau mums visiems, pasitinkant antrąjį narystės ES dešimtmetį.
