ES neturėtų atnaujinti derybų dėl strateginės partnerystės sutarties su Rusija, pastarajai neįvykdžius įsipareigojimų išvesti karinių pajėgų iš Gruzijos, įsitikinęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Trečiadienį įvykusiame Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto susitikime su ES išorės ryšių komisare Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero Valdner), V.Landsbergis taip pat pažymėjo, kad Rusijos įsipareigojimai dėl grįžimo į karinių pajėgų išsidėstymą prieš karą Gruzijoje buvo duoti ES, o ne Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozy), kuris su Rusijos kolega derėjosi dėl ugnies nutraukimo Gruzijoje.
„Jei prezidentas Sarkozy atleidžia Putino-Medvedevo duumviratui Maskvoje rugpjūtį-rugsėjį sutartų įsipareigojimų nevykdymą, tai jie buvo duoti ne asmeniškai prezidentui Sarkozy, kuris maloniai prašė, kad prezidentas Medvedevas nebūtų melagis, nes jau tada keturis kartus neištesėjo žodžio. Mes suvokiame, kad įsipareigojimai buvo duoti ES. Todėl atsiranda tolimesnių klausimų“, - EP Europos Liaudies Partijos-Europos Demokratų grupės pranešime cituojamas V.Landsbergis.
Tuo tarpu B.Ferrero-Waldner teigimu, derybos dėl naujos strateginės partnerystės sutarties - politiškai jautrus dalykas, o jų atnaujinimas „nėra pasidavimas Rusijai“.
„Turime mandatą derėtis su Rusija. Valstybėse narėse esama skirtingų tonacijų, bet tai nekeičia pagrindinės padėties. Komisija turi mandatą tęsti derybas. Rusijai reikia Europos Sąjungos, ir mes taip pat turime didelį interesą bendradarbiauti su Rusija, tokiu dideliu tarptautiniu aktorium. Tai tarpusavio priklausomybė“, - tikino eurokomisarė.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Europos Komisija ne kartą ragino ES nares susitarti, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos bendradarbiavimo derybos, įšaldytos dėl Rusijos konflikto su Gruzija. Prancūzija taip pat yra užsiminusi, kad derybas bus galima pratęsti artimiausiu metu. Jų atnaujinimo siekiama lapkričio 14 dieną Nicoje įvyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.
Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo karo veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
