Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo klausimas priėjo akligatvį. Europos Parlamentas (EP) sumažino elektrinės uždarymui skiriamas lėšas, o EP biudžeto kontrolės komisijos pranešėjas dėl IAE uždarymo Marianas Jeanas Marinescu komisijai pateikė nepatrauklią ataskaitą apie tai, kas buvo padaryta šiuo klausimu iki dabar. Iki šiol ES Lietuvai yra skyrusi 1,2 mlrd. eurų, kad būtų pradėti IAE uždarymo darbai. Planuojama, kad nuo 2014 iki 2020 metų trys valstybės, kurios vykdo uždarymo projektus, turės pasidalyti 560 mln. eurų tarpusavyje.
Ši parama trims šalims, anot Lietuvos atstovų, yra nepakankama ir sudaro vos 60 proc. visų IAE uždarymui reikalingų lėšų. Lietuvos ekspertų paskaičiavimais, reikalinga papildoma 870 mln. eurų suma.
„Aš įsitikinęs, kad jūs turite džiaugtis ta suma ir vertinti, kad iš ES biudžeto skirta pinigų jūsų reikmėms, nepaisant sunkmečio Europoje“, – neseniai atvykęs į Lietuvą buvo pareiškęs M. J. Marinescu.
Stojimo į ES sutartyje – neapibrėžtumas
EP susitikdamas su žurnalistas iš Lietuvos, M. J. Marinescu iš pradžių vengė atsakyti, ką turėtų padaryti Lietuvą, kad gautų tokį finansavimą, kurio jai trūksta. Jis kelis kartus pakartojo, kad stojimo į Europos sąjungą (ES) sutartyje nenurodyta, kiek procentų IAE uždarymo išlaidų turi finansuoti ES, lygiai taip pat nenurodyta, iki kada tas finansavimas truks. Jis pabrėžė, kad tai savanoriška ES iniciatyva paremti uždarymo projektą, bet ji jokiais būdais nėra privaloma.
„Sutartyje nurodyta, kad jūs galite tikėtis finansinio palaikymo, energetinių projektų palaikymo ir socialinės paramos. Iki šiol labai daug pinigų buvo panaudota energetiniams projektams. Galbūt tai normalu, kadangi IAE uždarymas sukėlė daug problemų, tačiau reikėtų pabrėžti, kad jis dar net neprasidėjo“, – dėstė savo nuomonę EP atstovas.
Reaguodamas į repliką, kad tarp Lietuvos ir ES vis dėl to yra susitarimas dėl pagalbos sprendžiant IAE uždarymo klausimą, europarlamentaras tikino, kad susitarimas vis dar galioja, tačiau komisija ir ES nusprendė padėti visoms trims Baltijos šalims.
Rezultato nemato
„Jei jūs man parodysite 1,2 mlrd. rezultatą, bus labai gerai“, – skeptiškai išrėžė jis.
Parlamentaras teigė, kad biudžeto kontrolės komiteto pareiga matyti, ar ES pinigai panaudoti tinkamai pagal ES taisykles, ar visos veiklos pasiekė tikslą. „Jūsų atominė elektrinė vis dar... aš nenoriu būti nekorektiškas. Turėjo būti sustabdyta prieš pusantrų metų po gautų 1,2 mlrd. eurų“, – sakė jis.
Pasak M. J. Marinescu, susitarimo dėl paramos silpnoji vieta – kiekio ir trukmės neapibrėžtumas, todėl ir kyla neaiškumų, kiek EK turi remti IAE uždarymą.
„Sprendimas remti iki 2020 metų 560 mln. eurų tris Baltijos šalis nėra susijęs su mano pranešimu apie IAE. Tačiau tai yra mūsų pareiga ir teisė nuspręsti, kada pinigai nepasiekia savo tikslo“, – pabrėžė jis.
Parlamentaras vengė įvardyti konkrečias Lietuvos klaidas, jo manymu, svarbiausia žiūrėti į rezultatą ir realią padėtį. „Jūs pradėjote uždarymo procesą – vadinasi, jūs pradėjote branduolinių objektų eksploatacijos nutraukimą, tačiau iki dabar tai nėra padaryta“, – konstatavo EP biudžeto kontrolės komisijos atstovas.
Jis pareiškė, kad yra labai sunku gauti patikimą informaciją apie situacija IAE ir kurą, esantį reaktoriuje, tačiau, kai jis buvo atvykęs į Ignaliną prieš pusantrų metų, reaktorius vis dar nebuvo uždarytas. Neuždarytas ir iki šiol.
Apeliuoja į kitų šalių patirtį
M. J. Marinescu nuomone, Lietuva turėtų remtis kitų šalių patirtimi. Kaip blogą ir gerą pavyzdžius jis pateikė Bulgariją ir Vokietiją. Bulgarija turėjo uždaryti keturis reaktorius, o vėliau prašė leidimo paleisti du iš naujo, tačiau gavo neigiamą EK atsakymą. Vokietija ėmė ir tiesiog uždarė rusiškos technologijos elektrinę ir padarė tai taupiai.
„Kodėl tas pavyzdys nenaudojamas norint taupyti pinigus? Nedaroma nieko, tiesiog švaistomi pinigai. Kodėl prireikė leisti pinigus saugyklų dizainui, kurti jį, kodėl tas projektas negalėjo būti panaudotas taupant pinigus?“ – piktinosi M.J.Marinescu.
Balsas.lt primena, kad IAE uždarymas sunkiai veikia šalies ekonomiką: elektros kainos vartotojams pakilo 30 proc., energetinė priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo – Rusijos – 80 proc., o ateityje nemažos lėšos turės būti skirtos radioaktyvių atliekų tvarkymui ir saugojimui.
Techninės sąnaudos, skirtos IAE eksploatacijos nutraukimui iki 2029 m. buvo įvertintos 2011 m. kainomis, o kaštų padidėjimo prognozės buvo pateiktos remiantis geriausiais makroekonominiais rodikliais. Tarptautinių konsultantų parengtas galutinis IAE uždarymo planas ir Greifsvaldo AE (Vokietijoje) gerokai į priekį pažengęs išmontavimo procesas įrodo, kad tie paskaičiavimai pagrįsti, tačiau Lietuvoje darbų ir radioaktyvių atliekų apimtys didesnės nei Vokietijoje, o suma, planuojama uždarymui – mažesnė. Iki šiol Greifsvaldo uždarymo kaštai jau sudaro 3,2 mlrd. eurų.
„Vienintelis būdas įtikinti ES skirti didesnį finansavimą – įrodyti, kad kiekvienas euras buvo išleistas ne veltui“, – reziumavo EP biudžeto kontrolės komisijos pranešėjas.
Tolimesnės derybos dėl ES biudžeto 2014–2020 metams vyks birželio 26 d. ES bendrųjų reikalų taryboje ir birželio 28-29 Europos Vadovų Taryboje.
