Lietuviai geria daug ir dažnai. Ir beveik viską, nuo ko galima apsvaigti. Lietuvoje išsiugdę girtuoklystės įgudžius, juos demonstruoja ir emigravę.
Kad lietuvių emigrantų pagrindinis atsipalaidavimo būdas – butelis – seniai niekam ne paslaptis. Dažniausiai dirbantys sunkius, nekvalifikuotus darbus, savo laisvadienius jie skiria išgertuvėms. Tam, pasirodo yra labai paprastas paaiškinimas – kito, ne tokio brangaus, ir taip gerai užsimiršti padedančio būdo, jie tiesiog nežino. „Emigracija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas ir netgi lengvas kelias. Tačiau iš tiesų, savo šalį, artimuosius, dažnai ir šeimą palikę emigrantai susiduria su psichologinėmis problemomis. Visų pirma – savęs nuvertinimo. O kovoti su savo problemomis jie dar nėra išmokę, tad daugeliui geriausia terapija – alkoholis“, – sako emigravusiems tautiečiams jau ne pirmus metus padedanti psichologė Audronė Gališauskienė. Ji pripažino, kad daugelis besikreipiančiųjų net neslepia dažnai vartojantys svaigalus ir tikina, jog tik taip galima atsipalaiduoti nuo varginančių darbų ir namų ilgesio. „Pasitaiko, jog kreipiasi ir į užsienį išvykusio asmens artimieji, klausdami kaip jam padėti, mat niekaip nesugeba užkirsti kelio jo nuolatiniam girtavimui, nors prieš emigruodamas žmogus alkoholio visai nevartojo“, – sako A. Gališauskienė.
Mirtinai nusigėrė
Žygimantui A. (36 m.), emigravusiam į Angliją prieš 14 metų, niekas padėti nesuspėjo. Iš pradžių vyrui svetimoje šalyje sekėsi visai neblogai. Jis įsidarbino kurjeriu vienoje šalies įmonėje, pasiėmęs paskolą nusipirko namą. Tačiau pernai rugpjūčio mėnesį buvo atleistas ir negalėdamas susitaikyti su mintimi, kad yra bedarbis ėmė smarkiai gerti. Tiesa, ir atleistas Žygimantas A. buvo dėl to, jog buvo sulaikytas prie vairo neblaivus... Be to, lietuvis turėjo daugiau kaip 10 000 svarų sterlingų skolos.
Prieš porą mėnesių vyras buvo rastas negyvas savo namuose ant sofos. Ekspertai jo kraujyje rado sunkiai jiems suvokiamą kiekį alkoholio – jo užfiksuoti nepajėgė net turimi aparatai. Vėliau buvo išsiaiškinta, jog lietuvios be perstojo gėrė jau keletą savaičių. Psichiatrė Alisa Lomaksė teismui pranešė, kad anksčiau Žygimantas A. yra jai sakęs, kad „planuoja parduoti savo namą, persikraustyti į Braziliją ar Tailandą ir nusigerti iki mirties“.
Į tolimas šalis nusidanginti lietuviui nepavyko, o štai nusigerti iki mirties jis sugebėjo. Medikai nustatė, kad alkoholio perdozavimas vyrui sukėlė stiprų vėmimą, o tai sudraskė vidaus organus ir sukėlė vidinį kraujavimą. Likus keletui mėnesių iki savo mirties, lietuvis dar kreipėsi į ligoninę ir teigė ketinąs nusižudyti, tačiau psichiatrai liepė jam pirma išsiblaivyti ir ateiti tada. Vėliau psichologai bandė su juo susisiekti, tačiau lietuvis pagalbos atsisakė.
„Darbo netektis yra vienas iš labiausiai traumuojančių faktorių. Ir nesvarbu, ar tai nutiktų gimtojoje šalyje, ar išvykus į užsienį. Ypač sunkiai tokias permainas pakelia vyrai. Juk žinome ne vieną atvejį, kai negalėdami susitvarkyti su užgriuvusiomis finansinėmis problemomis, iš darbo atleisti žmonės pasirenka mirtį", – sakė A. Gališauskienė ir pridūrė, jog tokiu metu labiausiai reikalingas artimųjų palaikymas, supratimas, o jo neturintys kartais ryžtasi ir negyvai nusigerti...
Girti lietuviai šiurpina užsienį
„Iš tiesų, laikus, kai nuo puslitrio degtinės pasigerdavo visas pulkas lietuvių, reikia pamiršti. Dabar su tokiu alkoholio kiekiu nesunkiai susitvarko ir vienas, – patikina gydytojas Aurelijus Veryga. – Kai aš studijavau, medicinos vadovėliuose buvo parašyta, jog žmogų mirtis ištinka, jeigu alkoholio kiekis kraujyje siekia 4,5 promilės. Vadovėlių niekas neperrašė, tačiau šiandien ta riba gerokai padidėjo“. Užsieniečiai tai sunkiai suvokia ir šiurpsta pamatę, kiek geria lietuviai.
Andrejus B. Didžiojoje Britanijoje sulaikytas už vairo girtas. Jo kraujyje rasta 3,61 promilės. Mūsų toks kiekis jau nebestebina, bet sutrikę anglai į matuoklį lietuviui liepė pūsti dar bent 5 kartus... Galiausiai įsitikinę, jog aparatas nesugedęs, anglų teisėsaugininkai nuteisė lietuvį 10 mėnesių kalėjimo ir 4 metus uždraudė vairuoti. Beje, pareigūnai Andrejaus B. greičiausiai ir nebūtų stabdę, bet vyras viduriu kelio važiavo... be rato.
Užsienyje kaip neprognozuojamas girtuoklis pagarsėjo ir mūsų šalies pilietis Marius V. (28 m.), gerai žinomas ir Telšių policijai. Į Škotiją emigravęs lietuvis prisisiurbė tiek, kad jo tramdyti atvykusiai policijos pareigūnei per veidą bandė trenkti... lytiniu organu. Policiją į butą iškvietė lietuvio draugė, nes jis buvo labai girtas. Lietuvis, už tai teismo nubaustas 600 svarų sterlingų bauda, teigė visiškai nieko neprisimenantis. Jam buvo nustatytas daugiau kaip 3 promilių girtumas.
O lietuvė Lina V. (38 m.) Italijoje pasigėrė tiek, kad be sąmonės nukritusi ant suolelio vienoje iš Bolonijos gatvių, neatsimena kaip santykiavo su marokiečiu. Pareigūnai suėmė vyrą, kai praeiviai pranešė, jog parke vyras atlieka seksualinį aktą su gyvybės ženklų beveik nerodančia moterimi. Ligoninėje moteriai nustatytas 4 promilių girtumas. Ji kategoriškai neigė patyrusi seksualinę prievartą, atsisakė ginekologo apžiūros ir nesutiko rašyti kaltinamojo pareiškimo...
Daug ir dažnai geria ir „vietiniai“
Savų, Lietuvoje taurelę aršiai kilnojančių „rekordininkų“ taip pat netrūksta. Štai į Alytaus areštinę šiemet buvo uždaryta mirtiną dozę alkoholio išgėrusi, bet dar su peiliu pasišvaistyti sugebėjusi 35 metų moteris. Už tai jog sužalojo sugėrovą, į policijos komisariatą atvežta alytiškė Aldona V. pripūtė net 5,24 promiles alkoholio.
Ir Aldona toli gražu ne vienintelė „rekordininkė“. Prieš keletą mėnesių Rietavo savivaldybės Dobstų kaime policija sustabdė Andrių E. (31 m.). Paprašius papūsti į alkotesterį, jo ekrane užsižiebė neįtikėtini skaičiai – 4,87 promilės. Tačiau, nepaisant tokio sunkaus girtumo, Andrius E. sugebėjo ne tik vairuoti, bet dar ir Rietavo policijos pareigūnams pasiūlyti 400 litų kyšį.
„Tokių rekordų nesvarbu ar emigravusių lietuvių tarpe, ar mūsų šalyje, kuo toliau, tuo bus daugiau. Juk veikia evoliucijos dėsniai. Kadangi visiškų abstinentų yra nedaug, išlieka tie, kurie alkoholį toleruoja geriausiai“, – paaiškino gydytojas Aurelijus Veryga. Medikas juokauja, jog lietuviai genetiškai mutuoja – ima vis labiau toleruoti alkoholį, įpranta prie didesnių jo kiekių. „Iš karto išgėręs litrą degtinęs žmogus turėtų mirti, tačiau neabejoju, kad atsirastų tokių, kuriems tokia dozė jau nebūtų mirtina“, – sakė A. Veryga, pats neseniai tapęs M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininku.
A. Veryga taip pat atkreipė dėmesį, jog pas mus prigiję daug kvailų stereotipų ir mitų. „Atkreipkite dėmesį, jog kompanijos visada yra gerbiamas tas, kuris „daug pakelia“. Žmonės tokiais „didvyriais“ žavisi, tačiau nesupranta, kad tam žmogui yra rimta tragedija. Kuo daugiau žmogus gali išgerti, tuo greičiau jis mirs nuo širdies, kepenų ir kitų ligų. Nereikia pamiršti, kad alkoholis gali sukelti ne tik staigią mirtį jo padauginus ir smarkiai apsinuodijus. Ilgalaikis svaigalų vartojimas anksčiau ar vėliau taip pat sukelia mirtį dėl širdies ir kitų ligų“, – įspėjo gydytojas.
Anot A. Verygos, dažnai žmonės nė nesusimąsto, kodėl tiek daug geria. Juk dažniausiai, tam kad pakiltų nuotaika, užtektų ir taurės vyno ar bokalo alaus.
Tik Faktai:
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis beveik 40 procentų paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų.
2009 dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė daugiau nei 1000 gyventojų. Tai beveik pusantro karto mažiau nei 2008-aisiais.
Pernai dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (apie 47 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (beveik 34 proc. ) ir alkoholinė kardiomiopatija (beveik 13 proc.).
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, pernai dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigas kreipėsi 835 asmenys, arba 382 asmenimis mažiau nei 2008 metais.
Alkoholinė psichozė dažniau diagnozuota kaimo gyventojams: 100 000 kaimo gyventojų teko 40 naujų alkoholinės psichozės atvejų, tuo metu miesto – 25.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2009 metų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo įrašyta 6200 girtaujančių šeimų.
Statistikos departamento duomenimis, pernai vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 10,9 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 12,8 litro alkoholio.
G. Poteliūnaitė
