Kaip BNS antradienį nurodė Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas Nortautas Statkus, patikrinimas tęsiamas, nepaisant karininko atžvilgiu nutraukiamo tarnybinio patikrinimo ir E. Paulavičiaus iš teismo atsiimamo ieškinio dėl nušalinimo nuo pareigų.
„(Situacijos tai nekeičia – BNS), nes patikrinimą pradėjau ne dėl E. Paulavičiaus galimo nušalinimo ar perkėlimo į rezervą, kaip buvo formuluojama, bet dėl Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų skunduose išdėstytų aplinkybių, susijusių su pulkininko E. Paulavičiaus veiksmais, atitikties mūsų kompetencijai, ar tai patenka į mano konkrečiai tyrimo ribas“, – sakė N. Statkus.
Kaip praėjusią savaitę rašė BNS, iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) negavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) žvalgybos pareigūnų skundų kopijų ir su jais susijusios informacijos, taip pat aplinkybių tyrimą vykdant KAM Generalinei inspekcijai, žvalgybos kontrolierius liepos pabaigoje pratęsė neplaninio patikrinimo terminą iki rugpjūčio 25-osios.
N. Statkus pažymėjo, kad šis terminas tebėra galiojantis.
Patikrinimo metu Žvalgybos kontrolierių įstaiga siekia įvertinti, ar karinės žvalgybos pareigūnų šiemet pateiktuose skunduose dėl buvusio AOTD vado E. Paulavičiaus išdėstyti faktai pagal žvalgybos kontrolierių kompetenciją sudaro pagrindą pradėti tyrimą.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė LRT anksčiau jau teigė KAM neturėjus tokios informacijos, kurią pagal kompetenciją galėtų perduoti kontrolieriui.
N. Statkaus tokia pozicija neįtikina, ypač praėjusį penktadienį KAM generaliniam inspektoriui paskelbus, kad E. Paulavičiaus veiksmuose nustatytas galimas psichologinis smurtas ir mobingas žvalgybos pareigūnų atžvilgiu.
„Lietuvos įstatymuose mobingo apibrėžimo nėra, bet psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip sistemingas, ilgalaikis elgesys, pažeidžiantis darbuotojo orumą. O tokie veiksmai, kaip sakoma Konstitucijos 21 straipsnyje, yra nesuderinami su žmogaus teisių apsauga“, – BNS sakė Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas.
„Mano galva, šių aplinkybių vertinimas patektų į mano kompetenciją. Todėl penktadienį vėl papildomai kreipiausi į Krašto apsaugos ministeriją, kad pateiktų generalinio inspektoriaus išvadą, ją pagrindžiančią medžiagą ir kitą aktualią medžiagą. (...) Tai yra labai svarbu, jeigu tos galimos problemos yra, kad jos nesikartotų“, – pridūrė jis.
N. Statkus anksčiau BNS teigė ministerijos prašantis ir Generalinės inspekcijos nuostatų, su kuriais nesantis susipažinęs, ir kurie leistų patikslinti inspektoriaus bei žvalgybos kontrolieriaus kompetencijos ribas.
„Man atrodo, yra svarbu toliau patikrinimą vykdyti ir aš viliuosi, kad KAM pateiks tas išvadas ir kitus dokumentus“, – antradienį kalbėjo N. Statkus.
Jis konstatavo, kad išoriniu auditoriumi esanti Žvalgybos kontrolierių įstaiga negali atlikti savo paskirties neturėdama visapusiškos prieigos prie jai reikalingos informacijos.
„Veiksmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti tiek demokratinės valstybės principus, tiek žmogaus teisių apsaugą, tiek, manau, stiprina visuomenės ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą žvalgybos veikla“, – sakė Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas.
BNS antradienį skelbė, kad birželį nuo pareigų nušalintas karinės žvalgybos vadas E. Paulavičius abipusiu susitarimu su krašto apsaugos sistemos vadovybe palieka karinę tarnybą, o tarnybinis patikrinimas dėl jo elgesio su pavaldiniais yra nutraukiamas.
Be to, E. Paulavičius žada atsiimti ieškinį teismui dėl jo nušalinimo nuo pareigų.
KAM teigė, kad susitarimas pasiektas siekiant neatskleisti karinei žvalgybai galinčios pakenkti vidinės informacijos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, demokratas Giedrimas Jeglinskas antradienį sakė besidžiaugiantis pasiektu sutarimu dėl E. Paulavičiaus ramybės, bet pabrėžė, kad ministerija elgėsi netinkamai, procedūriškai padarė klaidų, kuriamas blogas precedentas bandant politiškai susidoroti su karininku.
D. Šakalienė AOTD vadą nuo pareigų nušalino birželio pabaigoje, jį perkeldama į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, ką E. Paulavičius iki pasiekiant susitarimą ir buvo apskundęs teismui.
Ministrė tuomet tvirtino, kad tokį žingsnį ji buvo priversta žengti sulaukusi darbuotojų skundų dėl „labai rimtų pažeidimų“, o karinės žvalgybos vadas negalėjo toliau dirbti tiriant jo elgesį su pavaldiniais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
