Jie dalyvavo tris dienas trukusiose strateginės komunikacijos pratybose „Synesis“. Trylikos šalių specialistai turėjo susitvarkyti su krizinėmis situacijomis dirbtinio intelekto kuriamose simuliacijose.
Pratybas surengė Latvijos sostinėje daugiau nei dešimtmetį veikiantis NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centras (angl. NATO Strategic Communications Centre of Excellence).
Dirbtinis intelektas – naujas Rusijos propagandos įrankis?
Šios strateginės komunikacijos pratybos vyksta regione jau kurį laiką tvyrant įtampai. Pastaruoju metu regiono šalių lyderiai vis dažniau kalba apie galimus Rusijos sabotažo veiksmus prieš NATO valstybes.
Siekdamas kuo tikroviškiau imituoti krizes bei visuomenės reakcijas, NATO centras pasitelkė dirbtinį intelektą.
Kalbėdamas apie pratybas NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius Janis Sarts ne kartą akcentavo, kaip sparčiai tobulėja dirbtinio intelekto technologijos. Vis dėlto direktorius įspėjo, kad su dirbiniu intelektu eksperimentuoja ir Rusija.
Centro direktorius J. Sarts pažymėjo, kad Rusija deda itin daug pastangų klaidinti regiono žmones ir rengia įvairias informacines atakas.
„Turime prisiminti, kad Rusijos pirminis planas yra informacinės arba kognityvinės atakos. Netgi kartais daromi sabotažo veiksmai bando pakeisti žmonių realybės suvokimo jausmą“, – kalbėjo J. Sarts.
Rusijos valdžia informacinėms atakoms vykdyti naudoja ne tik socialinius tinklus ar tradicines žiniasklaidos priemones, bet ir dirbtinį intelektą, atskleidė J. Sarts.
„Rusijos valdžia pradėjo kurti ištisas dirbtinio intelekto ekosistemas, siekdama klaidinti [žmones]. Pavyzdžiui, jei per Latvijos rinkimus rusų kalba užduosite klausimą „ChatGPT“ ar „Claude“, yra maždaug […] 40 procentų tikimybė, kad dirbtinis intelektas atsakymo ieškos Kremliaus svetainėse“, – pasakojo J. Sarts.
„Atsakymai akivaizdžiai iškraipomi. Tai vienas iš dalykų, kuris vyksta jau dabar – tai nėra ateities prognozė. Tokių atvejų bus vis daugiau ir daugiau – jie eksperimentuoja, bandydami pakenkti sistemoms, kurias mes naudojame“, – tęsė J. Sarts.
Pratybos vyksta įtemptos geopolitinės situacijos kontekste
NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius tikino, kad pratybos buvo sėkmingos ir pasiteisino.
Anot jo, dirbtinio intelekto kuriama visuomenės simuliacija atrodo itin tikroviškai, todėl komandos gali įsitraukti į scenarijus ir priimti geriausius sprendimus.
„Visų pirma, komandos jaučiasi lyg kalbėtų su realiomis auditorijomis, kurios reaguoja į tavo veiksmus, todėl tavo sprendimai rūpi [...]. Komandos „pasineria“ į simuliacijas ir gali laikyti jas realybe“, – pasakojo J. Sarts.
„Antra, stebėdamas trylikos šalių komandas, matau, kad jos pradeda tobulėti. Anksčiau tarp kai kurių šalių buvo gana didelis atotrūkis, tačiau šiuo metu komandų gebėjimai vykdyti veiksmingą komunikacija ir priimti sprendimus gerėja“, – tęsė jis.
Kurioms šalims sekėsi geriausiai?
„Synesis“ pratybų organizatoriai akcentavo, kad pratybos – tai ne konkursas. Todėl atvirauti, kurioms šalims sekėsi geriausiai, negalėjo.
Vis dėl to žiniasklaidos atstovams buvo atskleista, kad pratybose geriausiai sekėsi šalims, kurios susiduria su ekstremaliomis situacijomis.
„Pastebime, kad šalims, kurios ir realiame gyvenime susiduria su dideliais sunkumais, sekasi geriausiai“, – pasakojo Janis Sarts.
Kiek vėliau socialinio tinklo „X“ paskyroje „NATO in Ukraine“ pasirodė informacija, kad pirmą vietą pratybose užėmė Ukrainos komanda. Pratybose taip pat dalyvavo ir Baltijos regiono – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – atstovai.
🇺🇦 A Ukrainian interagency team took first place at NATO Exercise SYNESIS 2026 in Riga! 👏 Organised by @STRATCOMCOE in cooperation with JATEC, the exercise focused on AI-powered strategic communications and responses to hybrid threats. https://t.co/Y5PIxaZg5D
— NATO in Ukraine (@NATOinUkraine) October 19, 2026
J. Sarts teigė, kad geriausiai valdyti krizines situacijas išmokstama per iš tikrųjų vykstančias krizines, pavojingas ar ekstremalias situacijas.
„Žinoma, niekas nenori, kad juos ištiktų krizė. Būtent todėl manau, kad mūsų pasirinktas metodas – imituoti situacijas, įtraukti dalyvius ir padaryti viską kuo realistiškiau – yra geresnis sprendimas nei realus mokymasis per tikrą krizę“, – pabrėžė J. Sarts.
Tikisi, kad prisijungs daugiau šalių
„Mes simuliuojame realybę“, – apie pratybas aiškino J. Sarts.
Pasak jo, centras jau kurį laiką bando sukurti technologiją, kuri leistų „nukeliauti į kitą pasauli“ tik įsijungus kompiuterį.
„Kaip ir kiekvieną rytą įsijungiame kompiuterį ir stebime socialinius tinklus, naujienų portalus, taip ir dirbtinis intelektas sukuria ekosistemą, kurioje įvyksta koks nors scenarijus“, – apie pratybas aiškino J. Sarts.
Skirtingų šalių komandos gali kalbėtis su dirbtinio intelekto kurtos simuliacijos visuomene: suprasti, kaip jaučiasi žmonės ir išsiaiškinti, ar priimti sprendimai veiksmingi.
Pratybose taip pat dalyvavo būtent tie asmenys, kurie ir būtų atsakingi už valdžios institucijų komunikaciją su visuomene ištikus krizinėms situacijoms.
Todėl, pasak J. Sarts, pratybų dalyviams buvo nuolatos teikiami įvertinimai ir atsiliepimai.
„Svarbiausia, ką norime šiomis pratybomis pasiekti, – tai išbandyti valdžios sistemas ekstremaliomis sąlygomis, o po to apmąstyti, ką reikėtų patobulinti ir kokius kitus procesus reikėtų įgyvendinti.
Tikimės, kad galiausiai visos šalys rengtų tokias vidaus pratybas, turėdamos tokias pačias galimybes imituoti konkrečias realijas, kurias nori imituoti, ir taip mūsų pajėgumai šiame informaciniame kare augs ir gerės“, – kalbėjo J. Sarts.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
