Kainuotų didžiulius pinigus
Šiuo metu privaloma į pirmą klasę leisti vaiką nuo septynerių metų. Tačiau tėvų pageidavimu psichologas gali įvertinti šešerių metų vaikutį ir, jei jis yra brandesnis už bendraamžius, gali pradėti mokytis pirmoje klasėje anksčiau.
Vilniaus psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Jolanta Šabliauskienė sako, kad mokytis pagal dabartinę pirmos klasės programą gali toli gražu ne visi šešiamečiai. „Tokio amžiaus vaikai dar sunkiai susikaupia, sunkiai išlaiko dėmesį, nori labai daug žaisti ir mokytis per žaidimą. O septynerių metų vaikas jau gali daugiau sėdėti ir mokytis akademinio mokslo. Norint pritaikyti pirmokų programą šešiamečiams, reikėtų daug lėšų. Reikia pirma parašyti naują programą, atlikti pilotinius bandymus, pažiūrėti, ar veikia. Juk tai kainuos labai daug pinigų“, – aiškina psichologė.
„Net septynmečiams programa yra per sunki“
Daugumoje vakarų valstybių 6 metų vaikai eina į mokyklą. Didžiojoje Britanijoje jau nuo 4 metų prasideda oficialus struktūrizuotas ugdymas. Pedagogė Austėja Landsbergienė sako, kad Lietuva tam dar tikrai nepasiruošusi. „Lietuvoje tikrai ne visi šešiamečiai gali eiti į pirmą klasę. Programa yra perkrauta. Ne kartą teko susidurti jau su antrokais, trečiokais, lankančiais pas korepetitorius papildomas pamokas. Lietuvos pradinėse mokyklose ugdymas yra visiškai nedraugiškas vaikui“, – sako pedagogė.
Anot A. Landsbergienės, sistema, kuomet vaikai eilėmis susodinami į suolus ir verčiami 45 minutes išsėdėti pamokoje bei atmintinai „kalti“ informacija yra visiškai netikusi. „Net septynerių metų vaikai retai pasiruošę tokiam ugdymui, ką jau kalbėti apie šešiamečius“, – sako pašnekovė.
Naujovėms nepasiruošę ir mokytojai
Ne tik vaikai, bet ir mokytojai, nėra pasiruošę pokyčiams, – įsitikinusi A. Landsbergienė. „Jie juk dirbtų su šešiamečiais tais pačiais metodais. Dar labai daug mokytojų dirba įsikibę į senus metodus“, – sako pedagogė.
Anot jos, apstu atvejų, kurie parodo didžiulę mokytojų nekompetenciją. „Net dabar girdžiu istorijų, kur vaikai į tualetą gali nueiti tik per pertrauką. Galvoju, gal ir su suaugusiais reikia taip pabandyti? Jei užsinorėjai į tualetą, o dar nepraėjo 45 minutės, tai susikaupęs dirbk. Arba, pavyzdžiui, yra tėvai rašę apie atvejį, kai vienoje prestižinių Vilniaus mokyklų mokytojai pradinukui su žurnalu daužo per galvą. Ir apie tai mes kalbame 2017 metais“, – piktinasi pašnekovė.
Ugdome robotus, o ne kūrybingas asmenybes
Vis daugiau kalbama apie tai, kad ateityje reikės daugiau kūrybinių profesijų atstovų ir plataus profilio specialistų. Tačiau mokyklose vaikai, užuot skatinus kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, yra mokomi paklusti sistemai.
A. Landsbergienė sako, kad Lietuvoje ugdymo metodai įstrigo industrializacijos laikotarpyje. „Žinome, kad ateityje bus dirbtinis intelektas. Bus reikalingi žmonės, kurie gali mąstyti kritiškai ir kūrybingai. Tačiau tai mokyklose nėra ugdoma. Dabar mokykla yra tokia, kokia buvo 19 amžiuje. Kai reikėjo visus staiga susodinti į suolus, kad galėtų išmokyti rašyti ir paskui siųsti dirbti į fabrikus. Bet dabar dėl technologijų raidos tie metodai nebeveikia“, – aiškina ekspertė.
Anot jos, kritiškai mąstantys vaikai, dažniau baudžiami, nei skatinami. „Net esu girdėjusi atvejį, kai mergaitė pataisė suklydusią mokytoją ir buvo apšaukta kaip akiplėša, nuvesta pas mokyklos psichologę. Vadinasi, kritiškai mąstyti tiesiog uždrausta“, – lieja apmaudą A. Landsbergienė.
Valstiečiai nusiteikę reformai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendė, kad žino, kas išgelbės Lietuvos švietimą. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša siūlo vaikus į pirmą klasę leisti nuo šešerių, kad jaunuoliai mokyklos suole neužsisėdėtų iki 19–20 metų. Jei Seimas pritars, tokia tvarka įsigaliotų nuo 2018 metų.
Taip pat siūloma profesinį ugdymą diegti nuo penktos klasės. Kad moksleiviai nesiveržtų į universitetus, o dažniau rinktųsi profesinį mokymą.
Žadama keisti ir stojimo į universitetus tvarką. E. Jovaišos teigimu, pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas galėtų turėti nebe valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis. Kol kas diskutuojama, kurios klasės vidurkis tai turėtų būti.
